Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai dėl šiandien Baltijos šalyse klestinčio skurdo apkaltino Švedijos bankus.
Pasak ekonomistų Anos Gulbės (Anna Gulbe) ir Baso Bekerio (Bas Becker), skandinavų bankai, kaip “Swedbank” ar SEB, Baltijos šalyse tikslingai išprovokavo kreditavimo pakilimą, o vėliau paliko šių šalių visuomenes likimo valiai - skursti ir bankrutuoti. Ekonomistai įsitikinę - jei kreditai nebūtų taip lengvai dalijami į kairę ir į dešinę, šiandien Baltijos šalyse žmonės gyventų kur kas geriau.
TVF atstovai pažymi, kad Vakarų bankų plėtra į Rytų Europą sukėlė dar didesnį nesubalansuotumą nei tas, kuris buvo užfiksuotas prieš krizę Azijoje 1997-aisiais.
Anot jų, kreditavimo pakilimo nulemta sparti ekonomikos plėtra tebuvo tyla prieš audrą. Po jos buvo tokio masto nuosmukis, kad vidutiniai ekonominės plėtros rodikliai 2003-2010 m. šalyse, besimėgavusiose kreditų privalumais, buvo žemesni nei tose valstybėse, kur panašus pakilimas nebuvo užfiksuotas.
Tarp pagrindinių Baltijos šalių bankininkystės rinkos dalyvių TVF mini Švedijos bankus, iš jų - “Swedbank” ir SEB. Balkanuose kreditavimo bumą sukėlė Austrijos bankas “Erste Group”, Italijos “UniCredit” ir Vokietijos “Raiffesen International”.
Tokias šalis kaip Čekija, Slovakija ar Lenkija bankų vykdoma politika palietė kur kas mažiau, nes šiose valstybėse buvo apriboti kapitalų srautai iš užsienio bankų.
Vladimiras TRUKŠINAS - ekonomistas:
Tarptautinis valiutos fondas sako tiesą. Tačiau mes taip pat esame kalti, nes elgėmės taip, kad mus apgautų. Į Lietuvą atėjo didžiuliai pinigai. Statistika skelbia, kad 2004-2009 m. į Lietuvą įplaukė per 106 mlrd. pas mus neuždirbtų, kitaip tariant, importuotų litų. O kur mes juos panaudojome? Apie tai juk niekas nešneka. Turėjome pinigus panaudoti kaip čekai, lenkai ar slovėnai, kad skatintume gamybą. O mes vadovavomės principu “imam, imam, o paskui dalinsimės”.
Pavyzdžiui, padarytos nuolaidos būsto kreditavimui. O ką reiškia būsto kreditavimas? Tai, kad dabar apie 40 proc. visų bankų vidaus kreditų yra paimti ne ekonominei veiklai skatinti, o būstui finansuoti.
Būstas, deja, neduoda pridėtinės vertės, tik melžia žmones. Bankai, aišku, bruko savo paskolas, tačiau eilės susidarė juk iš mūsų žmonių. Juk mes skolinomės galvodami, kad atiduoti nereikės. Tuo tarpu mums reikėjo investicijų į gamybą, į technologijas. Dabar lygiai tas pats. Būsto renovacija yra statyba, o statyba - tai viena iš veiklos sričių, kuri duoda mažiausiai pridėtinės vertės valstybei.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai dėl šiandien Baltijos šalyse klestinčio skurdo apkaltino Švedijos bankus.
Pasak ekonomistų Anos Gulbės (Anna Gulbe) ir Baso Bekerio (Bas Becker), skandinavų bankai, kaip “Swedbank” ar SEB, Baltijos šalyse tikslingai išprovokavo kreditavimo pakilimą, o vėliau paliko šių šalių visuomenes likimo valiai - skursti ir bankrutuoti. Ekonomistai įsitikinę - jei kreditai nebūtų taip lengvai dalijami į kairę ir į dešinę, šiandien Baltijos šalyse žmonės gyventų kur kas geriau.
TVF atstovai pažymi, kad Vakarų bankų plėtra į Rytų Europą sukėlė dar didesnį nesubalansuotumą nei tas, kuris buvo užfiksuotas prieš krizę Azijoje 1997-aisiais.
Anot jų, kreditavimo pakilimo nulemta sparti ekonomikos plėtra tebuvo tyla prieš audrą. Po jos buvo tokio masto nuosmukis, kad vidutiniai ekonominės plėtros rodikliai 2003-2010 m. šalyse, besimėgavusiose kreditų privalumais, buvo žemesni nei tose valstybėse, kur panašus pakilimas nebuvo užfiksuotas.
Tarp pagrindinių Baltijos šalių bankininkystės rinkos dalyvių TVF mini Švedijos bankus, iš jų - “Swedbank” ir SEB. Balkanuose kreditavimo bumą sukėlė Austrijos bankas “Erste Group”, Italijos “UniCredit” ir Vokietijos “Raiffesen International”.
Tokias šalis kaip Čekija, Slovakija ar Lenkija bankų vykdoma politika palietė kur kas mažiau, nes šiose valstybėse buvo apriboti kapitalų srautai iš užsienio bankų.
Vladimiras TRUKŠINAS - ekonomistas:
Tarptautinis valiutos fondas sako tiesą. Tačiau mes taip pat esame kalti, nes elgėmės taip, kad mus apgautų. Į Lietuvą atėjo didžiuliai pinigai. Statistika skelbia, kad 2004-2009 m. į Lietuvą įplaukė per 106 mlrd. pas mus neuždirbtų, kitaip tariant, importuotų litų. O kur mes juos panaudojome? Apie tai juk niekas nešneka. Turėjome pinigus panaudoti kaip čekai, lenkai ar slovėnai, kad skatintume gamybą. O mes vadovavomės principu “imam, imam, o paskui dalinsimės”.
Pavyzdžiui, padarytos nuolaidos būsto kreditavimui. O ką reiškia būsto kreditavimas? Tai, kad dabar apie 40 proc. visų bankų vidaus kreditų yra paimti ne ekonominei veiklai skatinti, o būstui finansuoti.
Būstas, deja, neduoda pridėtinės vertės, tik melžia žmones. Bankai, aišku, bruko savo paskolas, tačiau eilės susidarė juk iš mūsų žmonių. Juk mes skolinomės galvodami, kad atiduoti nereikės. Tuo tarpu mums reikėjo investicijų į gamybą, į technologijas. Dabar lygiai tas pats. Būsto renovacija yra statyba, o statyba - tai viena iš veiklos sričių, kuri duoda mažiausiai pridėtinės vertės valstybei.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.