Pristatydamas pirmąjį konservatorių parengtą biudžeto projektą Didžiosios Britanijos iždo kancleris Džordžas Osbornas (George Osborne) pranešė ketinąs mažinti socialinę paramą nedideles pajamas gaunantiems darbininkams, tačiau nori priversti darbdavius šiems mokėti daugiau. Šiuo metu mokamą minimalųjį valandinį 6,5 svaro vertės užmokestį keis 7,2 svaro sieksiantis Nacionalinis pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, jau iki 2020-ųjų turėsiąs pasiekti 9 svarus per valandą. Apie tai praneša BBC.
Taip pat iždo kancleris atšaukė galiojančią paramą studentams, sustabdė pagal darbuotojo amžių mokamas išmokas, tiesa, mokesčiai kiek padidinti norint pristabdyti socialinės paramos sistemos išlaidų mažinimą.
Leiboristų partijos lyderė Harieta Harman (Harriet Harman) savo ruožtu kalbėjo, kad naujasis biudžetas "pablogino darbuotojų padėtį".
Dž. Osbornas savo kalboje nurodė šiemet laukiąs mažesnio nei tikėtasi Didžiosios Britanijos ekonomikos augimo - rodiklis sieks 2,4 proc., taip pat jis iki 2019-2020 metų atitolino terminą, kuomet laukiama, kad šalies viešojo sektoriaus finansuose bus laukiama susidarančio pertekliaus.
Didžiosios Britanijos biudžetinės atsakomybės tarnyba (OBR) nurodo, kad per ateinančius penkerius metus susidarys 83 mlrd. svarų didesnės viešojo sektoriaus išlaidos, nei buvo teigiama kovo mėnesį rengtoje Dž. Kamerono ataskaitoje, o planuotus 24,6 mlrd. svarų mažinamus kai kuriuos mokesčius visiškai užtemdys 47,2 mlrd. svarų kilsiančios kitos mokestinės prievolės, pavyzdžiui, keisis automobilių apmokestinimas, nuo lapkričio didės draudimo įmokos. Beje, per ateinančius penkerius metus viso socialinės paramos sektoriaus išlaidos bus sumažintos 35 mlrd. svarų.
Fiskalinio sektoriaus tyrimų instituto specialistas Polas Džonsonas (Paul Johnson) nurodo, kad Dž. Osborno pristatytą biudžetą galima "iš esmės vadinti padidintų mokesčių biudžetu", tiesa, pokyčiai socialinės paramos išlaidų apkarpymas nebus "toks didelis kaip kad buvo kalbama".