respublika.lt

Bankai piktnaudžiauja galiomis

(0)
Publikuota: 2012 liepos 10 11:51:57, Ričardas ČEKUTIS, „Respublikos“ žurnalistas
×

Įsisiautėjant euro zonos krizei, vis daugiau šalių prašo finansinės paramos, tuo tarpu ES finansinės institucijos su politikų palaiminimu pirmiausia gelbėja savo bankus, daugelis kurių yra įsivėlę į įtartinas finansines machinacijas - nuo spekuliacijų nekilnojamuoju turtu, kaip buvo ispanų „Bankia“ atveju, iki manipuliacijų palūkanų normomis, kuo įtariamas britų „Barclays“.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos centrinio banko (ECB) niekuo nepadengti virtualūs milijardai keliauja ne graikų pensininkams ar ispanų bedarbiams, ne nuolat sunkumų kamuojamam smulkiajam ar vidutiniam verslui finansuoti, pagaliau ne bankrutuojančių šalių ekonomikoms skatinti. Šie milijardai keliauja dosniai paskolas dalijusiems ir per lengvatinės prekybos kompanijas nekilnojamąjį turtą supirkinėjusiems privatiems bankams paremti, iš esmės skatinant tą patį neatsakingą skolinimą ir vis sparčiau besisukančią palūkanų melžimo karuselę.

Kaip teigia „Respublikos“ kalbinti makroekonomikos, tarptautinių finansų ir investicijų specialistas akademikas Antanas BURAČAS ir ekonomistas, VU profesorius Povilas GYLYS, nors pastaruoju metu tarsi ir buvo sustiprinta bankininkystės sektoriaus kontrolė, nė kiek nepasikeitė išskirtinė bankų padėtis ir jų neblėstanti galybė, paremta virtualiais niekuo nepadengtų pinigų srautais, su politikų žinia byrančiais į jų bedugnes sąskaitas.

- Kodėl joks kitas verslas nesulaukia tiek tarptautinių finansinių institucijų paramos, kiek bankininkystės sektorius, nors būtent jis labiausiai prisidėjo prie masinio prasiskolinimo ir vadinamosios euro zonos krizės? Kodėl bankams sudarytos tokios išskirtinės sąlygos?

A.BURAČAS: Visą realiosios ekonomikos judėjimą ar vystymąsi atitinka finansiniai srautai. Jeigu nebus finansinės infrastruktūros elementų, tai nebus galima ir to paties verslo skatinti ar gaivinti. Kita vertus, finansiniai srautai yra labai glaudžiai susiję tarpusavyje. Laisvų pinigų gerai funkcionuojančioje ekonomikoje nebūna, todėl netgi mažo bankelio bankrotas iškart sukelia grandininę reakciją, t.y. vadinamuosius komuliatyvinius-generacinius procesus - kai nedidelis, atrodytų, sutrikimas iškart išveda iš rikiuotės milžinišką sistemą. Tai šito visos bankinės sistemos labiausiai ir bijo.

Centriniai bankai pirmiausia turi kontroliuoti ne tik konkrečių bankų mokumą, bet ir žiūrėti, kaip juda visa sistema. Manyčiau, kad kai „išjungiamas“ palūkanų instrumentas - kai palūkanos sumažinamos beveik iki nulio, neskatinamas taupymo procesas, santaupų akumuliavimas nutrūksta ir centriniai bankai iš esmės nebetenka priemonių.

Antras svertas tuomet yra valstybinių vertybinių popierių supirkimas. Tačiau dabar dėl neribojamo pinigų pakaitalų platinimo ir dauginimo yra milžiniška hiperinfliacija tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir Europoje. Europos centrinis bankas juk garantinius fondus formuoja papildomai didindamas pinigų emisiją, kuri nėra niekuo padengta. Todėl iškyla esminis klausimas: o kas bus toliau?

Tai daroma tik siekiant atitolinti akcijų rinkos kritimą, o kita vertus, tikimasi, kad galbūt išsijudins ir ekonomika, nors tvirtų garantijų nėra.

P.GYLYS:
Aš įžiūrėčiau kelias šio reiškinio puses. Viena vertus, bankai yra kiekvienos šalies ekonominės sistemos dalis. Vadinamojoje rinkos ekonomikoje bankai yra labai svarbūs, taigi jų gyvybingumas, gebėjimas aptarnauti ekonomiką, teikti prieinamus kreditus racionaliomis sąlygomis ir t.t. yra ekonomikos variklis ir tai suprantama. Tačiau yra ir kita pusė. Kaip neseniai paaiškėjo, Jungtinėje Karalystėje „Barclays“ bankas, atsikraustęs ir į Lietuvą, manipuliavo palūkanų normomis. Tai tikrai ne išskirtinis ar pavienis faktas, dėl to galime būti tikri nė nepradėję jokių tyrimų, tai yra sisteminis reiškinys.

Vadinasi, bankai piktnaudžiauja savo išskirtine padėtimi, savo galia ir didžiule politine įtaka vyriausybėms, parlamentams, partijoms ir t.t. Man atrodo, mes iki šiol patiriame savotišką paradigminį nesusipratimą: privačių bankų interesai pernelyg dažnai yra iškeliami aukščiau viešųjų, nacionalinių interesų. Tai yra viena iš pagrindinių visos Vakarų civilizacijos bėdų ir visų krizių priežasčių. Todėl problema yra kompleksinė: aišku, bankus tenka gelbėti, bet gerai būtų, kad jie nepiktnaudžiautų savo padėtimi. O jie už visas manipuliacijas ir aferas nebaudžiami, nes yra galingi.

„Barclays“ istorija rodo, kad krizės sąlygomis stiprėja tos jėgos, kurios mato globalines grėsmes, - juk dabartinė krizė yra ne kas kita, o globalinis ekonominis žemės drebėjimas. Šių jėgų stiprėjimas reiškia, kad tiesiog politikai bus priversti daryti spaudimą bankams. Jau dabar politikai kiek drąsiau kalba apie tarp šalių judančių finansinių srautų apmokestinimą, vadinamąjį Robino Hudo mokestį... Krizė privers mus susimąstyti dėl filosofinių ekonominės teorijos ir praktikos pagrindų.

- Vadinasi, tie bankai niekuo nerizikuoja: ar jie spekuliuos nekilnojamuoju turtu, ar manipuliuos palūkanų normomis ir dėl viso to patirs nuostolių, ECB ir TVF juos vis viena gelbės, neleis bankrutuoti?

A.BURAČAS:
Pirmiausia visų nuostolių niekas jiems nepadengia, antra vertus, nepadengia jų automatiškai. Be to, bankinė sistema, kaip žinoma, remiasi komercinės bankininkystės reguliavimo nuostatais. Jie yra aprobuoti tiek federalinės rezervų sistemos, tiek ECB. Pirmiausia bankams privalu turėti gana aukštą likvidumo normą. Pagal dabartinę ECB normą pinigų padengimas turi būti ne mažiau kaip 10 procentų, o prieš krizę buvo vos 2 procentai ir netgi nebuvo griežtai reikalaujama. Dabar jau fiksuota griežtai.

Antras reikalavimas yra labai svarbus: komerciniai bankai negali turėti nekilnojamojo turto, t.y. jų pačių ir bankų klientų nekilnojamasis turtas negali sudaryti daugiau negu dešimtadalio jų aktyvų. Tačiau mes matome, kas vyksta realybėje. Bankai paprasčiausiai steigia savo lizingo bendroves. Klientas prasiskolina, praranda savo nekilnojamąjį turtą, tas turtas lieka banke, o bankas laukia, kada galės brangiau parduoti.

Taigi galime konstatuoti, kad dabar yra pažeidžiamos privalomos komercinių bankų veiklos taisyklės. Tai daroma arba tiesiogiai, arba, jeigu ECB reikalauja laikytis tvarkos, tiesiog steigiamos antrinės bendrovės, kurios ir perima tą turtą.

Užsienyje paskiausias pavyzdys yra ispanų „Bankia“, tačiau tai yra masinis reiškinys. Žiūrėkite, ką daro skandinavų bankai, kurie valdo labai didelį nekilnojamąjį turtą, - kaip žinoma, buvo iškilęs klausimas, kas bus su tais prie Vilniaus-Kauno magistralės supirktais sklypais. Mes netgi kreipėmės į Saugumo departamentą, kad išsiaiškintų, kiek čia yra užsieniečių interesų perimti tą įkeistą ir nebeišperkamą nekilnojamąjį turtą, tuos žemės sklypus. Taigi problemų čia nors vežimu vežk.

P.GYLYS:
Bankai yra infrastruktūra. Pavyzdžiui, bandelių kepimas tėra lokalus verslas. Žlugs kepėjas, tai tame regione kurį laiką nebus tos kepyklėlės, bet gal atsiras kita arba žmonės nusipirks gretimame regione. O bankininkystė yra visaapimantis, sisteminis reiškinys, o tie tinkliniai infrastruktūriniai dariniai turi ypatingą reikšmę ekonomikai. Deja, tie infrastruktūriniai tinklai yra gerokai papuvę...

 

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s