respublika.lt

2017 rugpjūčio 18, penktadienis

Kurdistanas jau yra valstybėnuotraukos

2017 rugpjūčio mėn. 13 d. 10:48:23
Ričardas ČEKUTIS, „Respublikos“ žurnalistas

Gausybė įvykių, nutinkančių karų kamuojamuose Artimuosiuose Rytuose, dažniausiai neleidžia susidaryti objektyvaus vaizdo apie šį didžiulį regioną, nuolat pabėgėlių srautais „maitinantį“ visą Europą. Kas ten šiuo metu vyksta? - klausėme islamo tyrinėtojo prof. dr. Egdūno Račiaus.

 

- Pranešimai apie karą Sirijoje vis rečiau sudomina didžiąsias pasaulio naujienų agentūras, nebent ten įvyktų kažkas ypač ekstremalaus. Galbūt neverta stebėtis, kad daugeliui žmonių vis mažiau aišku, kas ir prieš ką ten kariauja. Kokius tikslus mato visos kovojančios pusės?

- Santykinai visus Sirijos kovotojus būtų galima dalinti į keturias dideles grupes. Pirmoji grupė - tai Sirijos vyriausybė, jos pajėgos, reguliarioji kariuomenė ir vyriausybę palaikančios ginkluotos draugovės, kurios gali būti labai neformalios, vietinės draugovės, kurios vienokiais ar kitokiais sumetimais palaiko vyriausybę ir atitinkamai kovoja jos pusėje prieš bet kurias priešiškas jėgas.

O toliau bendrąja prasme reikėtų kalbėti apie visus maištininkus, tačiau čia jau reikia griežtai atskirti ir padalinti maištininkus į dar tris grupes ar porūšius. Pirmiausia tai yra „originalieji“ maištininkai, kurie, įkvėpti „arabų pavasario“, kovojo ir tebekovoja prieš vyriausybę, norėdami Sirijoje pakeisti politinę santvarką. Čia šių kovotojų spektras yra gana platus - nuo pakankamai sekuliarių iki smarkiai konservatyvių ir religingų, tačiau visus juos, ko gero, būtų galima priskirti būtent šiai kategorijai.

Kita maištininkų kategorija yra „Islamo valstybė“, arba Kalifatas, kuris susikūrė ne tiek kaip alternatyva režimui, kiek kaip alternatyva Sirijai kaip nacionalinei valstybei. Tai yra labai svarbus niuansas, nes žmonės gali painiotis - galbūt daugeliui ir vieni, ir kiti atrodo kaip religiniai konservatoriai. Tačiau tie, kurie nori matyti Siriją nacionaline valstybe, bet labiau religingą, yra viena kategorija, o štai Kalifato atstovai nori sukurti visiškai alternatyvią, postnacionalinę valstybę, kurioje sienos tarp pokolonijinių Sirijos ir Irako būtų nutrintos.

Na, ir paskutinė maištininkų kategorija yra etninė grupė - kurdai, kurie turi savų sumetimų, sietinų su dar vienos „paralelinės“ nacionalinės valstybės sukūrimu. Kurdai Irake jau yra sukūrę valstybę, kuri funkcionuoja jau beveik tris dešimtmečius. O štai Sirijos kurdai tam tikra prasme yra neapsisprendę - ar jie nori kurti nedidelę kurdų valstybę Sirijos Respublikos sąskaita, ar jie norėtų savo gyvenamas teritorijas prijungti prie Kurdistano valstybės.

Taigi, Sirijoje turime keturias kovojančias grupes, iš kurių pati plačiausia yra vadinamieji originalieji maištininkai, apimantys patį plačiausią įvairiausių galimų pasirinkimų spektrą.

- Pats minite Kurdistano valstybę kaip jau įvykusį, realizuotą faktą. Tačiau niekas pasaulyje šios valstybės nėra pripažinęs. Kokios yra Kurdistano perspektyvos šioje nesibaigiančioje kovoje?

- Pirmiausia reikia sau atsakyti į klausimą, ar mes prisirišame prie garsiosios Montevidėjaus konvencijos, kuri apibrėžia valstybingumą. Jeigu taip, tuomet Kurdistanas jau yra valstybė. Ji funkcionuoja, ji absoliučiai yra gyvybinga ir neturi jokių natūralių iššūkių, kurie neleistų šitai valstybei ne tik paprastai funkcionuoti, bet ir klestėti. Dažniausiai šis klausimas yra siejamas su tarptautiniu pripažinimu, tačiau aš manau, kad tai yra klaidingas požiūris. Nes tam, kad valstybė realiai funkcionuotų, jai visiškai nereikia būti pripažintai. Galima sakyti, kad pripažinimas reikalingas geresniems santykiams su kitomis šalimis, investicijoms ir t.t., bet Kurdistanas, tiesą sakant, viską turi, - jis turi investicijas, nes pasaulinės bendrovės, tiek naftos, tiek ir kitos, investuoja į šalį, kuria pramonę ir visa kita. Taigi, šia prasme kalbėti apie Kurdistaną tik kaip apie galimybę yra klaidinga - Kurdistanas yra realybė. O kad formaliai jie nepasiskelbė nepriklausomi ir nesiekė narystės Jungtinėse Tautose bei kitose organizacijose, nieko nekeičia - Šveicarija taip pat ilgą laiką nebuvo JT nare...

- Tuomet pašnekėkime apie „Islamo valstybės“ perspektyvas. Dabar susidaro įspūdis, kad ji po truputį praranda savo įtaką ir galią. O štai Talibanas Afganistane tarsi vėl atsigauna. Kuo skiriasi šios dvi organizacijos ir kodėl dabar Talibanui sekasi geriau?

- Šios organizacijos skiriasi iš esmės. Jeigu kalbame apie Talibaną, tai pirmiausia turime galvoje puštūnų genčių grupę, - ji atstovauja tokiai specifinei konservatyviai islamo sampratai, kurią labai lengvai atpažino didžioji dalis visų afganistaniečių. Todėl Talibanui labai greitai ir labai sėkmingai pavyko įsitvirtinti Afganistane - jie turi didžiulį gyventojų palaikymą. Bet Talibanas visada apsiribojo tik Afganistanu ir nematė reikalo eiti toliau, jeigu neskaitytume kelių pasienio teritorijų Pakistane. Tuo metu „Islamo valstybė“ yra visiškai kitos prigimties ir kito kirpimo - jie turi savo globalią viziją, kurią ilgą laiką gana sėkmingai pavykdavo realizuoti. Tačiau čia reikia dar pažvelgti keliamos grėsmės prasme. Talibanas nėra, nebuvo ir negali būti kokia nors globali grėsmė, o štai „Islamo valstybė“ akivaizdžiai kelia grėsmę visame pasaulyje.

- Vienas įdomesnių aspektų, kalbant apie karą Sirijoje, yra Irano interesai. Štai Rusija remia vyriausybę, nes nori išlaikyti savo įtaką ir karines bazes, Turkija nenori, kad susikurtų Kurdistanas ir pretenduotų į jos teritorijas, JAV remia tuos, kurie kovoja prieš IS, o kokie ten yra Irano tikslai?

- Iranas visą laiką nuo savo dabartinio režimo susikūrimo buvo labai draugiškas Sirijos valdžiai. Dabartinio Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) tėvas, kai dar vadovavo Sirijai, su Irano valdančiuoju ir religiniu elitu visada turėjo labai artimus santykius. Viena vertus, galima sakyti, tai buvo daugiau religine kilme pagrįsta draugystė, nes B.al Asado giminė nėra sunitinė ir tai visada imponavo šiitiniam Iranui. Kita vertus, norint paaiškinti dabartinę situaciją, reikia įvesti Sadamo Huseino (Saddam Hussein) veiksnį, nes Iranas su S.Huseinu ilgai kariavo ir šiaip turėjo labai įtemptus santykius su Iraku, o šioje kovoje Iranas buvo palaikomas Sirijos, kuri taip pat su S.Huseinu niekada neturėjo gerų santykių. Taigi, čia yra ir šiek tiek religinių, ir politinių sumetimų.

- Kalbant apie šį Artimųjų Rytų regioną, negalima užmiršti neseniai kilusios Kataro izoliacijos krizės. Kodėl ji prasidėjo? Kodėl staiga Saudo Arabija pradėjo kaltinti Katarą terorizmu, o prie šių kaltinimų prisijungė dar kelios šalys, nutraukdamos su Kataru diplomatinius ir ekonominius santykius?

- Kataras, ilgą laiką buvęs beveik Saudo Arabijos marionete, su kuria ilgą laiką buvo gana įtempti santykiai tiek dėl sienų, tiek dėl kitų dalykų, galiausiai su savo naujuoju emyru nutarė tapti suverenia valstybe, kuri galėtų priimti sprendimus ne tik vidaus politikos, bet ir užsienio politikos klausimais. Kataras pamėgino tapti ne tik regioninio lygmens, bet ir globalaus lygmens žaidėju, o tai neabejotinai pradėjo erzinti Saudo Arabiją. Nors pati Saudo Arabija savo užsienio politiką vykdo labai panašią - kitaip sakant, tai yra į tą pačią dūdą pučiančios valstybės. Bet Saudo Arabija dėl savo santykinės galios ir ambicijų tiesiog jaučiasi marginalizuojama Kataro, todėl ji suorganizavo tokią koaliciją, kuri mėgina nubausti Katarą už jo savarankiškumą. Jokių sentimentų ten nėra, nėra ten ir jokio ideologijų susikirtimo (pavyzdžiui, demokratija prieš autoritarizmą) - tai yra grynai politinių galių kova.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar žinote, kur galima išmesti nenaudojamas padangas?

balsuoti rezultatai

Ar aukojate kraujo Nacionaliniam kraujo centrui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +11  +17 C

   +18  +19 C

 

   +13 +16 C

   +21  +26 C

  +21  +29 C

 

   +17  +19 C

    4-9 m/s

     1-3 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1697 PLN - 4.2575
RUB - 69.4730 CHF - 1.1311
GBP - 0.9090 NOK - 9.3243
reklama
Velyke2017