Žurnalistų adresai - banditams ant lėkštutės. Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.

Neseniai buvo ištrimituota, kad Lietuvoje, derinantis prie Europos Sąjungos, griežtinama asmens duomenų apsauga. O išmintingos galvos Teisėjų taryboje nutarė, kad nėra čia ko: viešumas aukščiau visko. Gal griežia dantį ant žurnalistų ir tokiu būdu nori jų skaičių kiek pamažinti. Arba - paauklėti.

Teismai pasiskelbė, kad nuo liepos galima bus filmuoti teismo sprendimus, nuosprendžius ir kitokius patvarkymus. Tačiau iškėlė sąlygą: visi filmuojantieji turi užpildyti anketą. Joje privalu nurodyti ne tik vardą, pavardę ir leidinio, kuriame dirba žurnalistas, pavadinimą. Teisėjai pasirūpino visišku, absoliučiu viešumu. Privalu bus nurodyti ir asmens kodą, ir savo gyvenamąją vietą. Esą bus lengva surasti žurnalistą, kuris kažką tokio nepatikusio teisėjams posėdžio metu iškrėtė. Galima pamanyti, kad atėję dirbti savo darbo žurnalistai teisme nuolat keikiasi, spjaudo į teisėjus ar, pasitaikius progai, užvažiuoja kam nors per fizionomiją.

Na, tiek to, tegul jie turi adresą. Galgi neis teisėjai kurią naktį mano buto apvogti.

Dar linksmesnis faktas, kad visi duomenys ne kur nors teismo seife saugomi, o pridedami prie bylos, kurios sprendimą ar nuosprendį žurnalistas filmavo. Čia gerbiamiems teisėjams reikėtų priminti, kad nemaža dalis nusikaltėlių anaiptol nedega karšta meile žurnalistams. Pati daug metų dirbau teisėtvarkos žurnaliste: yra tekę ne tik grasinimų sulaukti, bet kartą ir nedidelį sveikatos sutrikdymą patirti. O jei užsimanys sutrikdyti smarkiau? Ir paskaitęs savo bylą, kas, kaip žinome, yra jo šventa teisė, panorės ateiti pas mane į svečius? Šiaip sau, apie gyvenimą padiskutuoti. Gerbiamų teisėjų dėka jis savo norą galės įgyvendinti.