Lietuvoje labai madinga grūmoti suspaustais kumšteliais ir falcetais cypauti dėl to, kad esą Rusijoje ar Baltarusijoje nepaisoma žmogaus teisių, o dėl politinių pažiūrų, nesutampančių su valdžios pozicija, žmonės ten esą persekiojami. Tačiau kai lygiai tas pats vyksta ir „laisvoje“ Lietuvoje, etatiniai cypautojai demonstratyviai nepastebi.
Kiekvienas Lietuvos pilietis, daugiau ar mažiau dalyvavęs politinėje ar visuomeninėje veikloje, gali paliudyti, kad visais svarbiausiais valstybės gyvavimo klausimais lietuviškoje viešojoje erdvėje masiškai ignoruojama alternatyvi nuomonė, vyrauja tik „valdiškas“ arba „elitinis“ diskursas, kurio esmė - užsienio „geradarių“ liaupsinimas, laukinio liberalizmo ir „laisvosios rinkos“ ideologijos propaganda bei tautinių vertybių niekinimas. O į bendrą chorą ne(pa)taikantieji ne tik masiškai nutildomi, gąsdinami teisėsauga ar šantažuojami, bet ir persekiojami kriminaliniais metodais, atvirai grasinant jiems fiziniu susidorojimu.
Į tokią mėsmalę neseniai buvo įtrauktas ir žymus publicistas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, filosofijos mokslų daktaras Vytautas Rubavičius. Dėl patiriamo terorizavimo, atvirai reikalaujant „keisti mąstyseną“, jau prieš savaitę jis kreipėsi į teisėsaugą. Tačiau ta visuomenės dalis, kuriai vis dar rūpi tikroji žodžio laisvė, iki šiol jokių atsakymų nesulaukė. Visa tai leidžia įtarti, kad ir nesulauks.
V.Rubavičiaus byla šiuo metu yra svarbiausias lietuviškos teisėsaugos neįgalumo įrodymas. Kartu tai ir tikrojo laisvės indekso šalyje testas, demaskuojantis lietuvių Tautai kenksmingą politinę sistemą, pagrįstą aklu tarnavimu vyraujančiai politinei konjunktūrai. Turite nuomonę? Tuomet jums labai nepasisekė...