Prieš savaitę pristatyta grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita nieko nenustebino. Didžiausia grėsme eilinį kartą laikoma Rusija. Išgirdus tokią VSD vadovo Dariaus Jauniškio įžangą, iš pradžių net pasigailėjau čia atvykusi. Juk tokius pasvarstymus gali papasakoti bet koks gatvėje pakalbintas žmogus.
Tačiau prasidėjus žurnalistų klausimams, pasimatė ir tikrieji įdomumai. Kai į kone kas antrą klausimą VSD vadovas pareiškė negalintis atsakyti, pradėjau mąstyti, gal čia deja vu. O gal jau tikrai esu tai girdėjusi? Ir prisiminiau, jog panašūs atsakymai Seime iš VSD vadovo lūpų jau yra nuskambėję 2013 m. Tiesa, tuomet ne žurnalistams, o patiems Seimo nariams.
Kai žiniasklaidai buvo nutekinta slapta VSD pažyma apie neva Rusijos planuojamas informacines atakas, įtarimai krito ant pačios Daukanto aikštės. Seimo nariai, pasikvietę tuometinį VSD vadovą Gediminą Griną ir generalinį prokurorą Darių Valį, bandė išsiaiškinti, kaip slapta pažyma apkeliavo VSD, prezidentūrą, o paskui ir žiniasklaidą.
Tačiau pareigūnai tylėjo kaip prisisėmę vandens į burnas. Atsakymas buvo trumpas. Tik ne itin konkretus. „Aš gavau septynis klausimus kaip VSD direktorius, į kuriuos galėčiau atsakyti taip: pagal pirmą klausimą galėčiau pasakyti tiek, kiek yra spaudoje, tai nieko negalėčiau pakomentuoti. Apie antrą klausimą nieko nežinau, apie trečią klausimą nieko nežinau. Ketvirtas, penktas, šeštas ir septintas klausimai - faktiškai nieko nežinau, ir plius yra ikiteisminio tyrimo medžiaga“, - tuomet parlamentarams sakė G.Grina.
Ilgai tą kartą neigė prezidentė, kad pažyma galėjo nutekėti iš jos teritorijos. Tiesa, galiausiai po kone trejus metus trukusio teismo proceso prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė buvo išteisinta. Nors teisėjų nuomonė ir buvo nevieninga. Tačiau akivaizdu, kad VSD ne tik nepasimokė, bet iki šiol taip ir nenusikratė marionečių vaidmens.