Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių Rytų Europoje. Jo architektūrinis veidas pradėjo formuotis dar viduramžiais. Sostinės senamiestis atlaikė potvynius, Napoleono armiją, marą, du pasaulinius karus, okupacijas. Tačiau apie krašto istoriją bylojantys kultūros ir architektūros paminklai gali neatsilaikyti prieš XXI a. miesto valdžią. Vilniaus vadovai nutarė, kad kelis šimtus metų besiformavęs ir į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą įtrauktas senamiestis turi būti apstatytas šiuolaikiškais dangoraižiais.

Ir visai nesvarbu, kad stiklinių monstrų šešėlyje liks gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo laikų statiniai. Šalti, bedvasiai ir kondicionierių išdžiovinti dangoraižiai niekada nekėlė didžiulio žavesio. Žinoma, tokie pastatai yra praktiški - į vieną tokią dėžę talpa tūkstančiai biurų, gyvenamųjų butų, automobilių stovėjimo aikštelių ir dar vienas kitas sporto klubas ar restoranas.

Kitose Europos sostinėse dangoraižiai statomi toli nuo miesto centro, kad nedarkytų senamiesčio vaizdo, neužgožtų istorinės architektūros.

Deja, pas mus negerbiama nei miesto istorija, nei jos kultūros paveldas. Vadovaujamasi šūkiu - degink ir statyk.