Vakar prie derybų stalo sėdo šalies aukštųjų mokyklų rektoriai, švietimo ir mokslo ministras bei šalies vadovė. Visi jie bandė išsiaiškinti, kokiu keliu reikėtų pasukti visai aukštojo mokslo sistemai.
Dabar jau manoma, kad stojimo metu reikia pasitelkti rėtį, per kurį atsisijotų tik geriausieji. Tačiau kas bus, jei tą rėtį - minimalų stojamąjį balą - kiekviena aukštoji mokykla nusistatys pati? Ar tikrai pasikeis situacija, jei šiemet net į valstybės finansuojamas vietas kolegijose pagrindinio priėmimo metu buvo pakviesti studijuoti abiturientai, galintys tepasigirti 2,3 konkursinio balo, o papildomame priėmime užteko ir 1,9.
Sakyčiau, kad laikas susimąstyti apie universitetų biudžetų pūtimąsi. Pernai 12,2 tūkst. studentų, gavusių kvietimus studijuoti šalies aukštosiose mokyklose, sutiko su sąlyga, kad už mokslą turės mokėti. Priklausomai nuo studijų krypties, už studijas universitetuose jie turėjo sumokėti vidutiniškai 6,9 tūkst. litų per metus, o kolegijose - apie 4,2 tūkst. litų. Gal ribą reikėtų nustatyti čia?
Imtume ir padarytume tokią tvarką, jog aukštosios mokyklos gali priimti studentų tiek, kad neviršytų nustatytos bendros sumos, kurią aukštoji mokykla gali per metus gauti iš visų studijuojančių studentų. Gal tuomet universitetai labiau norėtų tų studentų, kurie tinkamai mokosi, ir nustotų kurti fiktyvias programas. Ir studentų atsisijotų, diplomuoti specialistai nebūtų verčiami dirbti už minimalų atlyginimą ir nebeatiminėtų darbo vietų iš nekvalifikuotų darbuotojų, o gal suinteresuoti universitetai ir kokių akcijų atrakcijų studijų kainoms sugalvotų. Gal taip aukštosios mokyklos pagaliau prisimintų, kad turi vykdyti švietimo funkciją, o ne verslininkus vaidinti.
Vakar prie derybų stalo sėdo šalies aukštųjų mokyklų rektoriai, švietimo ir mokslo ministras bei šalies vadovė. Visi jie bandė išsiaiškinti, kokiu keliu reikėtų pasukti visai aukštojo mokslo sistemai.
Dabar jau manoma, kad stojimo metu reikia pasitelkti rėtį, per kurį atsisijotų tik geriausieji. Tačiau kas bus, jei tą rėtį - minimalų stojamąjį balą - kiekviena aukštoji mokykla nusistatys pati? Ar tikrai pasikeis situacija, jei šiemet net į valstybės finansuojamas vietas kolegijose pagrindinio priėmimo metu buvo pakviesti studijuoti abiturientai, galintys tepasigirti 2,3 konkursinio balo, o papildomame priėmime užteko ir 1,9.
Sakyčiau, kad laikas susimąstyti apie universitetų biudžetų pūtimąsi. Pernai 12,2 tūkst. studentų, gavusių kvietimus studijuoti šalies aukštosiose mokyklose, sutiko su sąlyga, kad už mokslą turės mokėti. Priklausomai nuo studijų krypties, už studijas universitetuose jie turėjo sumokėti vidutiniškai 6,9 tūkst. litų per metus, o kolegijose - apie 4,2 tūkst. litų. Gal ribą reikėtų nustatyti čia?
Imtume ir padarytume tokią tvarką, jog aukštosios mokyklos gali priimti studentų tiek, kad neviršytų nustatytos bendros sumos, kurią aukštoji mokykla gali per metus gauti iš visų studijuojančių studentų. Gal tuomet universitetai labiau norėtų tų studentų, kurie tinkamai mokosi, ir nustotų kurti fiktyvias programas. Ir studentų atsisijotų, diplomuoti specialistai nebūtų verčiami dirbti už minimalų atlyginimą ir nebeatiminėtų darbo vietų iš nekvalifikuotų darbuotojų, o gal suinteresuoti universitetai ir kokių akcijų atrakcijų studijų kainoms sugalvotų. Gal taip aukštosios mokyklos pagaliau prisimintų, kad turi vykdyti švietimo funkciją, o ne verslininkus vaidinti.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
