Dienos, kai turėdama balsavimo teisę žengsiu prie balsadėžės, laukiau gal net labiau nei gimtadienio. Juk tai rimta piliečio pareiga, atsakomybė, savotiškai netgi garbė, išrinkti tuos žmones, kurie ateinančius metus valdys valstybę, lems žmonių likimus. Todėl šiam žingsniui ruošiausi itin kruopščiai ir... balsavau už Kubilių.
Atrodė rimtas žmogus, rimtas politikas, darboholikas. Puls tvarkyti reikalus. Ir puolė. Taip, kad vėliau buvo gėda ir prisipažinti, už ką balsavau (spėju, tikrai ne man vienai). Apie politiko darbus nerašysiu, nenoriu skaudinti skaitytojų, ypač vyresnio amžiaus žmonių. Jie net mugėse į kubilus meistraujančius auksarankius negali žiūrėti - vis prisimena nurėžtas pensijas ar užveržtus diržus.
Betgi žmonės gailestingi, iš paskutiniųjų gyvena ir atleidžia. Kartais net keliskart užlipa ant to paties grėblio ir vėl išrenka tuos pačius. Duoda dar vieną galimybę. Todėl dabar ponui Kubiliui puiki proga prisigerinti prie žmonių ir pulti taisyti klaidų. Juk dar 2009 m. jis pats paskelbė, kad krizė baigėsi. Bet štai ką matome - Seimo narys per visą kadenciją sugebėjo pateikti vos 3 teisės aktų projektus. Ir buvęs premjeras, darboholikas, senbuvis prisijungė prie nežinia ką Seime veikiančių asmenybių.
Visi žino, kad lietuviai kantrūs. Tik ar užteks kantrybės, pakęsti net kelis kubilius.
