Nematomas žmogus nėra vien tik fantastinės literatūros herojus, jau daugiau nei šimtmetį audrinantis skaitytojų vaizduotę. Tamsiu paros metu gatvėse tokių žmonių - devynios galybės. Jie visi, kaip susitarę, vilki su tamsa susiliejančiais tamsiais drabužiais, o atšvaitus geriausiu atveju nešiojasi rankinėje arba laiko namuose. Kita vertus, kam apkrauti save atšvaitais, jei dalis vairuotojų nemato net pėsčiųjų, kertančių gatvę apšviestose pėsčiųjų perėjose?
Štai vien praėjusį pirmadienį tamsiuoju paros metu užfiksuoti 6 atvejai, kai automobiliai užvažiavo ant pėsčiųjų. Iš jų net 5 pėstieji buvo parblokšti pėsčiųjų perėjose. O vienam senam (ne amžiumi - aut. past.) bičiuliui, sutemus niekad nesiskiriančiam su atšvaitais, tiesiog begėdiškai sekasi. Šis laimės kūdikis suskaičiavo, kad per mėnesį jo net 6 kartus vos nepartrenkė iš tamsos išnirę automobiliai. Pasakodamas apie tai draugams žmogus kukliai džiaugiasi vis spėdavęs atšokti saugiu atstumu nuo mašinų. Tačiau draugai nepatiklūs - kur tu čia pats tiek prišokinėsi. Greičiausiai į tą saugią zoną jį paslaugiai stumtelėdavo kokia dailių formų Fortūna. Ko gero, taip pat nematoma, kaip ir dauguma žmonių tamsoje.
Kodėl vairuotojai tamsoje nemato pėsčiųjų? Vienos draudimo bendrovės užsakymu, atlikta vairuotojų apklausa atskleidė, kad dalis jų vairuodami skaito laikraščius, valosi batus, siuvasi sagas, užkandžiauja ir, aišku, minko rankoje mobilųjį telefoną. Jei jau taip, tai kiekvienam pėsčiajam išties būtina turėti po savąją Fortūną. Kuri einant per gatvę stumtelėtų į saugią zoną. Gatvės šiais laikais plačios, žalia šviesoforo akis dega trumpai, o pėsčiųjų salelės, kurioje būtų galima palūkėti vėl užsidegančios žalios šviesos, įrengtos ne visur. Tad be Fortūnos - nė žingsnio.