Ar norėtumėte paragauti Landsbergio dešros, Palucko kefyro, o gal Karbauskio varškės? O jeigu dar viso šio gėrio galima būtų nusipirkti Kudirkos turguje? Labai praktiška! Iš tiesų tai būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Kol pirmieji veikėjai dar džiaugiasi, kad jų vardai neštampuojami ant etikečių, tai Lietuvos himno autoriaus turgus jau turi „viliojančią“ iškabą. Būtent toks turgus laukia atidarymo dienos Marijampolėje.
Ką gi, kitąmet juk minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai gal į Kudirkos turgų ir sukvies mus visus valdžia? Prie stalo susodins, pamaitins ir pagirdys (tik tuos, žinoma, kuriems Veryga leis). Gal būtent šiai progai tas turgus ir ruošiamas? O gal kultūra mūsų tik turgaus lygio?
Juk prieš kelias dienas lyg perkūnas iš giedro dangaus pasklido žinia, kad parduodama ir V.Kudirkos klėtelė Vilkaviškyje. Jau daug metų ji priklausė privatiems asmenims, jie ją puoselėjo, saugojo. Kol, matyt, pavargo. O gal per tuos metus nė paprasto ačiū neišgirdo. Dabar pasiūlė perimti savivaldybei, pastaroji siūlė Kultūros ministerijai, Vyriausybei, prezidentei. Negi niekam nereikia? Neįtikėtina, bet, pasirodo, nereikia. Ministrė dėl Gedimino kalno dreba, lietaus kaip maro bijo, premjeras koalicijos strategijas dėlioja, o prezidentė... O ką prezidentė? Jai trečia kadencija negresia.
Štai toks rūpinimasis mūsų valstybės simboliais, veikėjais, paminklais. Apsimestinis rūpinimasis eilinį kartą sakant, kad „nėra pinigų“. Tačiau jei vienas Seimo narys kasmet vien tušinukams gali ištratinti 8000 eurų, tai negi jų iš tikrųjų nėra? O gal porą metų be tušinukų pagyventi įmanoma? Juk valdžios teigimu, Lietuva nė kiek neatsilieka nuo Vakarų, technologijos čia sparčiai vystosi, kompiuteriai kiekvienuose namuose, net močiutės ir tos pensijas į korteles gauna. Tai, seimūnai, gal išmokite klaviatūra naudotis - ne tik medžiai, bet ir žmonės jums padėkos.