Vaikystėje man daug vasaros atostogų tekdavo praleisti kaime, kol mama dirbdavo viršvalandžius sotesniam dukrų kąsniui. Kaimas buvo puiki patirtis iš arčiau susipažinti su gamta ir gyvūnais. Pamenu, vieną iš tų saulėtų vasarų močiutė pasakojo apie gegutę, neauginančią savo vaikų. Močiutė visad sakydavo, kad gegutė - bloga mama. Ji savo kiaušinius išnešioja į kitų paukščių lizdus, kad šie užaugintų gegučiukus. Atrodo, visiškai nesuprantamas elgesys mums, žmonėms.
Bet pažiūrėjus plačiau, visai nėra ko stebėtis. Atrodo, kad Lietuvoje gegutės sindromas plačiai paplitęs ar net išsikerojęs ir veda valdžios link. Mūsų šalies valdžia kaip stropios gegutės kukuoja, kad šalyje prasta demografinė padėtis, kad reikia skatinti gimdyti vaikučius, tačiau jais rūpintis kažkodėl visai nenori.
Šalyje metai iš metų trūksta pinigų patiems svarbiausiems šalies gyventojams - vaikams. Nėra pinigų vaikų renginiams, popamokiniams būreliams, vasaros stovykloms, nemokamam maitinimui mokyklose, mokykliniams autobusiukams. Kaži ar politikai bent įsivaizduoja, kiek kainuoja vasaros stovykla vaikui? Juk valdžia nesudaro galimybių visas vaiko atostogas tėvams praleisti kartu, mat jiems poilsio priklauso vos 28 dienos. Juk gegutei nesvarbu, kaip jos vaikai auga. Tegul trankosi gatvėmis, ieško nemokamų pramogų - cigarečių, alkoholio.
Kaži ar politikai žino, kiek vaikų, užuot turiningai pramogavę vasarą stovykloje, atostogas praleidžia gatvėse arba yra užkraunami kaimuose gyvenančioms močiutėms. Ten ir sužino apie gegučių nerūpestingumą. Gal tie užaugę vaikai, jei ne šiuose, tai kituose rinkimuose pagaliau parodys politikams, kad gegutė - bloga mama.