Turbūt retas mūsų užaugo neragavęs beržinės košės, tačiau situacija pasikeitė, kai kartu su demokratinėm idėjom vėjas iš Vakarų atpūtė ir liberalius auklėjimo būdus. Dabar net menkiausias pliaukštelėjimas per sėdynę laikomas vaiko teisių pažeidimu. Dar anksti vertinti naujoviškas auklėjimo tradicijas, nes jaunoji karta, užaugusi be diržo, dar tik pradeda palikti tėvų namus ir kurti savo gyvenimą, drauge ir indėlį į šalies gerovę. Kas iš to bus, pagyvensim - pamatysim.

Tačiau pirmuosius vaisius jau skiname. Darželių auklėtojos, neiškentusios vaikų kaprizų, griebiasi drastiškų drausminimo veiksmų, kurie, žinoma, negali būti pateisinami, bet konkrečioje situacijoje yra neišvengiami. Juk keli gerkles laidantys mažiai ne tik erzina ar vargina, bet ir pažeidžia kitų vaikų teises į miegą, poilsį, ramų būvį. Jei jau visur prikišamos vaikų teisės, derėtų prisiminti ir valdininkus, kurie neprisideda prie jų puoselėjimo, kai tėvai priversti grūsti savo atžalas į perpildytus vaikų darželius.

Tad ar tos auklėtojos, kurios vaikams klijuoja burnas ir prievarta jiems į burnas grūda cepelinus, yra siaubūnės? Greičiau jos tėra aukos, neatlaikiusios įtampos, kurią kelia sistemingas vaikų teisių pažeidinėjimas.