Laukti liko visai nedaug. 20 metų, ir Lietuva taps svajonių šalimi - viena laimingiausių Europos valstybių. Žmonės čia visada vaikščios šypsodamiesi, nes bus sotūs, apsirengę, turintys prestižinius darbus ir nežinantys, kur dėti uždirbtus pinigus. Girdint tokias prognozes norėtųsi atsikvėpti - bent mūsų vaikams gyventi bus lengviau.

Tačiau tokią Lietuvos ateities viziją išpranašavo ne būrėja, bet iš „nusipelniusių” asmenų sudaryta komisija.

Susėdo kartą kitą ir pradėjo burti iš tirščių apie svajonių kraštą, kuriame gyventi gera. Panašiai, kaip Europos žmonės kadaise buvo gundomi vykti gyventi į Grenlandiją. Žalumos kraštą (angl. „green land”). Nors kalnuotose Marso kanjonus primenančiuose Grenlandijos žemėse sunkiai prasikala žolės daigelis.

Tačiau žmonės traukė į svajonių šalį su viltimi, kad pažadėtoje žaliuojančioje žemėje jų laukia geras gyvenimas.

Panašiomis svajonėmis žmones maitina ir Lietuvos valdžia.

Deja, tokie jų utopiniai planai kaži ar taps realybe. Kaip šalis gali keltis iš moralinio ir finansinio dugno, jei ją ir toliau murkdo keliami mokesčiai, o valstybės skolų lapelis bus perduotas ne tik mūsų vaikams, bet ir anūkams?