Nekalta frazė „klimato kaita“ šiais laikais pavirto burtažodžiu, kuriuo reketuojamos turtingiausios pasaulio valstybės - tai tapo milžiniška „lėšų įsisavinimo“ industrija, kurioje „sukasi“ tūkstančiai žmonių ir organizacijų, skelbiančių šventąją kovą su pasaulį neva apėmusia negerove.
Dauguma žmonių nesugeba mąstyti kritiškai, todėl nebuvo sunku užsukti „klimato kaitos“ propagandos mašiną, kuri padeda melžti pinigus iš tokių pat nekritiškų valstybių. Jeigu būtų kitaip, bet kuris sveiko proto žmogus paklaustų reketuotojų: parodykite man bent vieną, kad ir patį menkiausią, darbelį, kurį nuveikėte, kad klimatas nesikeistų (konferencijų apie būtinybę rinkti lėšas organizavimas čia nesvarbu)? Gal kur nors pasodinote medį (net jeigu medžio perkėlimas iš vienos vietos į kitą ir nesumažino išmetamų dujų emisijos)? O gal pakėlėte nuo žemės bent vieną šiukšlę (tiesa, ji vėliau greičiausia buvo sudeginta ir tai dar labiau užteršė orą...)?
Bet įdomiausia, kodėl „klimato kaita“ labiausiai rūpinasi vadinamasis „auksinis milijardas“ (t.y. išsivysčiusios pasaulio valstybės), kai tuo metu likę šeši su puse milijardo pasaulio gyventojų toliau sėkmingai teršia aplinką, nes būtent pas juos pirmasis milijardas sukėlė savo gamybą?
Atsakymas greičiausiai slypi paties „auksinio milijardo“ gyvenimo būde: niekas nenori dirbti, visi įpratę prie greitų „įsisavinimo“ pinigų, todėl masiškai steigiami įvairūs fondai bei viešosios įstaigos, kurios nuolat „kovoja“ su kokiomis nors negerovėmis. Visą vartotojišką produkciją seniausiai gamina trečiasis pasaulis, o išsivysčiusių valstybių gyventojai įpratę gyventi į skolą, laisvalaikį leisdami tuščio pliurpimo konferencijose apie „klimato kaitą“. Tik gaila, kad apie šią veiklą niekas neinformavo paties... klimato, todėl jis ir toliau elgiasi taip, tarsi nė nebūtų jo pokyčiams ištratinamų milijardų.