9 nuotr.Metas švęsti - šeštadienį sako kalendoriaus lapelis. Juk Tarptautinė apatinių diena! O šis drabužis - nepamainomas, būtų karšta vasara ar šalta žiema - be apatinių gyvenimas neįsivaizduojamas. Sakysite, kad penktadienį buvo iškilmingesnė diena - Tautos, tačiau kodėl nebuvo matyti švenčiančių? O šeštadienį, manau, ne viena skudurėlių parduotuvė pasiūlys nuolaidų ypač seksualiam apatinių komplektėliui. Kalbant apie seksualumą... ketvirtadienį buvo Tarptautinė orgazmo diena! Matyt visos vilnietės, gyvenančios pačiame Europos G taške, audringai šventė...
O dabar rimtai - aš čia nieko nesupainiojau. Tautos diena tikrai įterpta tarp orgazmo ir apatinių. Specialiai? Nežinau. Tačiau sunku patikėti, jog atsitiktinai. Pasaulyje, kuriame bando įsiviešpatauti globalios laisvės idėjos, kuriame daug kas taip paviršutiniška ir vulgaru, kuriame bandoma suniveliuoti kultūras, tradicijas galima manipuliuoti ir kalendoriaus lapeliais.
Įdomu, kada į dokumentus skiltyje „tautybė“ leis rašyti - globalaus pasaulio sekėjas? Nesidomintis savo šaknimis ir nežinantis savo istorijos. Dažnai atrodo, kad to siekiama. Tautiškumas tampa tik proginiu valdžios populizmu. Kai valdžia susikabina su žmonėmis rankomis Baltijos kelio minėjime ar rėžia kalbas apie didingą tautą Valstybės dienos proga. Gaila, kad ir eiliniai šalies gyventojai tik epizodiškai tautiškumo idėjas palaiko, o kasdieniame gyvenime vis dažniau jaučiasi svetimi vieni kitiems.
Bet atkreipkite dėmesį į emigrantus. Viena vertus, - jie paliko Lietuvą. Kita vertus, - nors nepritekliaus ir išvaryti iš savo šalies, jie užsienyje laikosi lietuvių bendruomenės, stengiasi kurtis greta, kartu švenčia, prižiūri vieni kitų vaikus, dalinasi rūpesčiais ir kasdiene rutina. Sako, drąsiau jaučiasi, kai aplink savi. Kartu ir apie grįžimą namo pasvajoja. Vadinasi, žmogus ieško savų. Vadinasi, tautiškumas dar laikosi prieš vakarietiškus vėjus. O kaip bus toliau, švęsime apatinių ar Tautos dieną, priklauso tik nuo mūsų pačių.
