Jokie tėvai taip nemyli ir taip nesirūpina savo vaikais, kaip mūsų valdžia. Visiems Lietuvos vaikams mūsų valdžiukai yra tiesiog hipertėvai. Tą ji jau nesyk ir deklaravo, ir demonstravo, ir įrodė.

Lietuvoje nėra alkanų mažamečių, o jei vienas kitas ir pasitaiko, tai „erdviuose” vaikų darželiuose būna maitinamas ne tik kad per prievartą, bet ir ypač sveiku maisteliu: specialiai tik jiems vieniems sukurtais vaikiškais cepelinais - idant nesuliesėtų ir būtų visad panašūs į Rubenso rubuilius angeliukus. Mūsų valdžiukai labai rūpinasi ir jau paaugusiais savo piliečių vaikais: kasmet reformuoja švietimą, kasmet vis brangiau jiems parduoda žinias, lengva širdimi, - jei tokią turi, - siunčia juos į pažintines keliones ar ekskursijas, paprastuomenės vadinamas emigracijomis. Vaikų švietimas ir ugdymas mūsų valdžiukams buvo ir yra prioritetų prioritetas. Tam sumautam pr. pr. jau keleri metai sumautai vadovauja vienas koalicijos partneris; anksčiau pats vadovaujantis organas vadinosi ministerija, o dabar žmonės, dar menantys rusų literatūros klasiką Fiodorą Dostojevskį, ją krikština „stepančikovo dvaru”. Ale, kaži kodėl?

Vaikeli, kad neverktum,

reikia su tavim ką nors daryti, - sako kokiame nors vaikų darželyje kokia nors „stepančikovo dvaro” gyventoja kokiam nors snargliotam mažamečiui Lietuvos pilietukui. Reikia. Tu gi savo šnirpčiojimu trukdai savo kolegoms miegoti, per tavo bjaurų verkšlenimą negaliu grožio miegu mėgautis nei aš, nei trisdešimt būsimų einšteinų ar kubilių (na, tai kas, kad turėtų būti tik dvidešimt). Vaikeli, žinok, kad valdžia nesako, jog vaikų darželių trūksta; valdžia sako, kad prieaugis didėja, demografinė situacija pastebimai gerėja, todėl tie darželiai tokie ir sausakimši. Vaikeli, dėl puskapio tavo draugučių gerovės ir tavo paties labui užklijuosiu tavo riksmo aparatą „lipučka”, idant pratintumeisi prie tylos ir niekam apie TAI nepliaukštum: tyla - gera byla. Ak, nepatinka „lipučka”? Galiu pasiūlyti vaikiškų matmenų cepeliną - nei prarysi, nei išspjausi. „Beržinės košės” nesiūlau - „dvaras” lyg ir draudžia ją virti, o gaila. (Suprantu ir užjaučiu auklėtojytes: kai pati valdžia pažeidinėja vaikų teises, ne taip paprasta jų nepažeidinėti ir joms, „iešmininkėms”.)

Vaikeli, kad nesijuoktum,

reikia su tavim ką nors daryti, - sako koks nors švietimo sistemos reformatorius iš „stepančikovo dvaro” kokiam nors tautiniam abiturientui ar studentui. Mokslo vaisiai po amžinų reformų Lietuvos aukštosiose mokyklose TIEK kainuos, kad neims juokas nei jūsų, nei - tuo labiau - jūsų tėvelių; žinoma, tingesnis tokių vaisių valgytojas gali jų nusipirkti kad ir internetiniuose gariūnuose, o va, žingeidesnis ir sąžiningesnis, - bet ne toks „bagotas” abiturientas, - išvyks jų ragauti į europas ar amerikas. Tik ar grįš išsimokslinęs namo? Gal vienas kitas. Kad galėtų „dirbti” kokių nors šlekaičių kontoroje, po kiauru stogu ir iškalbinga iškaba - „Darbo birža”. Ar verta? (Iš anapus Atlanto girdisi graudi ir ilgesinga emigranto daina.)

Vaikeli, kad nedainuotum,

reikia su tavim ką nors daryti, - sako šiapus Atlanto dar traukiantiems „Lietuva brangi” moksleiviams pats „stepančikovo dvaro” valdytojas. Suklūsta moksleiviai - nuo paties mažiausio iki paties didžiausio, - o „pats stepančikovas” ir toliau kerta kaip akmeniniu kirvuku: va, jums (lyg šiek tiek gėdydamasis valdytojas demonstruoja gyvą užsieniuose populiarią piktogramą), o ne Dainų šventė - iš pusketvirto milijardo savo „dvaro” biudžeto niekaip nerandam jūsų dainoms kelių nučiulptų ir žadėtų milijonų; ir man nusispjaut į Dainų švenčių įstatymą, į tradicijas, į JUNESKO, į dainuojančius, šokančius, grojančius vaikus, jų mokytojus ir pačios šventės globėją, į kone dvejus metus vykusį pasiruošimą JAI, moksleivių džiaugsmo, vilties ir svajonių išsipildymo Šventei; na, ir ką jūs man padarysit, - aš net pažymėjimą turiu, kad esu TOKS, o ne kitoks. Anot teisininkų, tokių kaip aš, - nepakaltinamas ir nebaudžiamas.

Vietoj perspektyvos

Vaikeli, kad gyventum geriau ar bent jau be valdžios apgavysčių, reikia su „stepančikovo dvaru” ką nors daryti. Ir tuojau pat. Ir šiandien. Ir rytoj. Ir per rudens rinkimus - tik spėk užaugt.