Skaičiuojame paskutines 2016-ųjų dienas. Baigiasi taip skambiai prasidėję Bibliotekų metai, skatinantys skaityti. Jau organizuojami baigiamieji renginiai, apibendrinantys, kaip pagerėjo bibliotekų situacija Lietuvoje. Tik kad to pagerėjimo niekaip įžvelgti nepavyksta.
Neseniai paskelbtoje statistikoje aiškiai sakoma, kad Lietuva ne tik nevertina bibliotekų darbo ir nefinansuoja skaitymo, bet dar ir tyčiojasi iš bibliotekų darbuotojų. Ar žinote, kad Lietuvos valstybė bibliotekoms skiria po 0,69 euro įsigyti knygų kiekvienam žmogui? Aš jau nedrįstu paklausti, ką už tiek galima nusipirkti knygyne, bet net skaitytų knygų turguje spalvinimo knygelė už tiek neišeina. Tuo metu net Estijos ši skiriama suma yra 3 eurai, o Skandinavijoje ir visi 10. Net jei paprasti gyventojai šios statistikos ir nežino, tai bibliotekų darbuotojai, ko gero, žino mintinai. Bet tyli, kenčia, alsuoja dėl kiekvienos knygelės jų bibliotekoje, kiekvieną prireikus paglosto, sulopo, kad ši dar keliems skaitytojams pasitarnautų.
Regis, tai aiškiausias įrodymas, kad reikia ne švęsti, kad baigėsi Bibliotekų metai, bet su dideliu liūdesiu pripažinti, kad metai iš tiesų nuėjo perniek, o 2016-uosius pavadindami Bibliotekų metais tik dar kartą pasityčiojome iš savo darbui atsidavusių bibliotekininkų, iš paskutiniųjų dar bandančių išsaugoti šalies kultūros židinius.
Kas iš politikų, taip mėgstančių kiekvienus metus pakrikštyti skambiais pavadinimais ir parengus renginių programą neskirti nė vieno euro jai įgyvendinti, gali apskaičiuoti, kaip pagerėjo skaitymas šalyje per svarbiuosius 2016-uosius bibliotekų metus? Kažkodėl šiemet pasigirdo, kad bibliotekoje kviečiama deklaruoti žemės mokestį, sąskaitas apmokėti. O man visad atrodė, kad bibliotekos misija visai ne tokia.