Aleliuja. Per Lietuvą nuvilnijo džiugi žinia apie bankų uždirbtus milijonus eurų. Vieni jų skaičiavo didesnį, kiti - mažesnį pelną. Tačiau sumos įspūdingos, nes nė vienas iš jų nepapildė savo kišenės mažiau nei dešimčia milijonų eurų.
Apie pelnus pasigyrę bankininkai kukliai nutylėjo, kiek iš to naudos turės Lietuva. Šalis, kurios gyventojų dėka uždirbo milijonus. Nutylėjo, nes pastarieji skaičiai ne tokie jau ir įspūdingi. 2011 metais bankai susižėrė net 1,1 mlrd. litų pelną ir sumokėjo tik 11 mln. litų pelno mokesčio. Dviejų didžiausių šalyje veikiančių ir tais metais net 970 mln. litų uždirbusių Skandinavijos bankų indėlis šioje sumoje siekė vos 3 tūkst. litų.
Pabandyti sugėdinti sąžiningieji skandinavai iš karto porina tą pačią pasakaitę - neva perkėlė anksčiau patirtus nuostolius bei atsidėjo „blogoms“ paskoloms. O „gerą“ paskolą paversti „bloga“, o pelną - nuostoliais sumaniam bankininkui yra juokų darbas.
Nereikia būti dideliu gudročiumi, kad suprastum, kas lauktų eilinio mokesčių mokėtojo, jei jis mokesčių inspektoriams imtų kalbėti tą patį, ką ir bankininkai. O juk per krizę žmonės patyrė ne ką mažiau nuostolių nei bankai. Ir didžioji jų dalis yra tiesiogiai susiję su paimtomis paskolomis.
Esant tokiai situacijai, mažiau nei keista klausytis mūsų valdžios kalbų apie planus dar labiau spausti savus mokesčių mokėtojus. Ir lyg pasityčiojimas skamba vakarykštė žinia, kad iš vieno Švedijos banko (to paties, kuris Lietuvoje sumokėjo vos kelis šimtus eurų mokesčio) prezidento posto pasitraukusiam švedui bus visus metus mokama apie 75 proc. jo gauto atlyginimo ir sumokėta 75 proc. atlyginimo siekianti išeitinė išmoka. Šio bankininko metinė alga - apie 1,54 mln. dolerių.