Visiems žinoma, kad draudžiama per gatvę eiti degant raudonam šviesoforo signalui. Ar labiau neisite per gatvę pažeisdami taisykles rugsėjo 1 dieną, jei atskiru teisės aktu bus uždrausta taip elgtis šią konkrečią dieną? Veikiausiai kiekvienas iš mūsų pasukinėtume pirštu prie smilkinio, jei atsirastų gudruolių, pasiūliusių tokias pataisas. Tačiau kažkodėl „sausasis“ rugsėjo 1-osios draudimas Seimui neužkliūva - jau nuo 2007-ųjų šią dieną alkoholio skyriai parduotuvėse apjuosti juosta su „stop“ ženklais. Ir tik dėl to, kad svaigalų negalėtų įsigyti nepilnamečiai. Parlamentarams, nežinantiems savo priimtų įstatymų, primenu: alkoholio oficialiai įsigyti negali jokie jaunuoliai, kuriems nėra sukakę 20 metų. O jiems, pasirodo, dar ir rugsėjo 1-ąją jo negalima įsigyti. Logikos čia nesuuostų nė geriausias šuo pėdsekys.
Vienas politikas, nenorėdamas būti apkaltintas netiesos sakymu, bet kokį abejotiną faktą paskelbdavo sakinį pradėdamas žodžiais „kas galėtų paneigti“. Taigi, kas galėtų paneigti, kad Seimas, įteisindamas tokį draudimą, ne tik norėjo užsidėti pliusą, neva kažką daro, bet ir neatsispirdamas lobistams? Pripažinkime: iš tokio draudimo smarkiai laimi restoranai, kavinės ir kitos įstaigos, pardavinėjančios alkoholį ne išsinešti. Jei jau žmogui knietės išgerti ir jis nežinos „taško“, eis būtent ten. Ir, tikėtina, prie alkoholio nusipirks dar ir maisto.
Nors „sausasis“ rugsėjo 1-osios įstatymas galioja jau daugiau nei dešimtmetį, akivaizdu, kad jis - visiškai neveiksmingas. Nė vieną kitą dieną metuose nepamatysite tiek girto jaunimėlio, kiek šią dieną, kai jam papildomai uždrausta įsigyti svaigalų. Jei įteisintas toks vienadienis draudimas, reiškia, politikai pripažįsta, kad dalis nepilnamečių alkoholį vartoti linkę. Tačiau susidaro įspūdis, kad vienintelė problema, kurią politikai norėtų išspręsti - jog vaikai ir paaugliai svaigalų nesiurbčiotų vienintelę dieną per metus.