Paprastų mirtingųjų ir išrinktų valdžios žmonių gyvenimas skiriasi kaip diena ir naktis. Jie ir šviesos greičiu kylančių kainų nepastebi, ir į duobes kelyje neįvažiuoja, jiems pas medikus eilėse stovėti netenka ir anūkams darželiuose vietų visada užtenka. Garbės žodis, kartais atrodo, kad mes gyvename skirtingose šalyse. Štai dabar jie priėmė naują Darbo kodeksą, kuris jiems irgi negalios.
Politikai dažnai mėgsta aiškinti, kad reikia gerai pagalvoti, kokią profesiją rinktis. Teisinga, juk reikia atidžiai įvertinti savo gebėjimus, perspektyvas bei riziką likti be darbo. Tačiau kai kalba pakrypsta apie jų pasirinktą kelią, daugelis išpučia akis ir ima aiškinti, kad, neduok Dieve, netekę Seimo nario kėdės darbą susirasti sunkiai beįstengtų. Kai kuriems prireiktų net dvejų metų! Realiame gyvenime mes tokius, dvejus metus ieškančius darbo, vadiname veltėdžiais ir tinginiais. Arba nieko nesugebančiais. O štai politikai randa kitokių pasiteisinimų, - pasak jų, sąžiningai Seime dirbusio išrinktojo verslas baidosi. Oho, štai kokia naujiena! Įdomu, kad mirtingųjų pasaulyje vėlgi viskas atvirkščiai, - jeigu sąžiningai dirbi, esi savo srities specialistas, tavęs nė už ką nepaleis joks darbdavys.
O jeigu visgi pasibaigė mirtingojo terminuota darbo sutartis - jis atsisveikins su darbdaviu ir išeis į šviesų rytojų, kaip stovi. Tik ne Seimo nariai. Jie išeis pilnomis kišenėmis šlamančiųjų. Nors visą kadenciją aiškino, kad reikia liberalesnių darbo santykių, ilgesnių darbo valandų, mažesnių išeitinių ir trumpesnių atostogų.
Beje, apie atostogas. Mįslė skaitytojams: oficialiai atostogų neturi, bet eina į darbą tik 9 mėnesius per metus ir veltui gastroliuoja po egzotiškas šalis. Spėkit - kas?