Palangos policininkai pasidžiaugė, kad ne tik per visą vasarą, bet ir nuo šių metų pradžios neužfiksuotas nė vienas bandymas papirkti kurorto pareigūnus. Tikrai pavydėtinas rezultatas, žinant lietuvių pomėgį problemas spręsti elementariausiu būdu - duodant kyšį.
Tuo ir naudojasi telefoniniai sukčiai, vos spėjantys apgaudinėti įvairiausio amžiaus lengvatikius. Aišku, į šią situaciją galima pažiūrėti labai paprastai. Kol bus iš karto patikinčių net akyse nematytu žmogumi, tol bus ir jais besinaudojančių. Tačiau, kad ir kaip būtų paradoksalu, ne visų tokių aukų vienodai gaila. Čia ne apie tuos, naiviai tikinčius, kad parduotuvėse jiems grąža duodama netikrais eurais, kuriuos būtina patikrinti, ar kad per jų bankų sąskaitas plaunami pinigai ir panašiai. Kalbama apie naiviai galvojančius, kad sukalbamas „policininkas“ už tam tikrą mokestį nutrauks prisidirbusiam giminaičiui iškeltą baudžiamąją bylą, o nuo laiptų nustumto vaiko tėvai neturės jokių pretenzijų, nes taip pasakė pats „daktaras“.
Taip sukčių apgautų žmonių net negalima pačių laikyti sąžiningais. Nors jų tikslas išgelbėti artimąjį bet kokia kaina bent jiems patiems atrodo kilnus, jo bandoma siekti darant nusikaltimą - duodant kyšį. Ir visai nesvarbu, kad visi tai puikiai suvokia.
Telefoniniai sukčiai galėtų veltui maigyti savo telefonų mygtukus ieškodami naujų aukų ir saldžiais balsais suokti jiems pasakaites, jei taip lengvai jais patikintys piliečiai nors kiek labiau tikėtų savo valstybe ir jos atstovais bei neskubėtų brukti atėjusiam nepažįstamajam eurų. Juk užtektų pirmiau paskambinti į tą pačią policiją. Arba bent pagalvoti, ar šiais žaibiškai įvairiausiose erdvėse sklindančios informacijos laikais dar galima ką nors nuslėpti. Juk anksčiau ar vėliau visos ylos išlenda iš maišo.