Specialių žinių turintis atsargus žmogus gali vartoti nedideles nuodų dozes, kad įgytų imunitetą. Aišku, nebandžiau to daryti, kaip ir absoliuti dauguma žmonių, nes neturiu specialių žinių, o gal ir atsargumo. Eksperimentas, kuris vienam iš dešimties gali padėti įgyti imunitetą, devynis kitus gali nuvaryti į kapus. Žodį „nuodai“ galima vartoti ir perkeltine prasme. Šiuolaikinėje kultūroje nuodus atstoja šokas.
Noras šokiruoti yra visur: muzikoje, kine, teatre, dailėje. Savaime tai nėra nei gerai, nei blogai. Galima sakyti, kad ugnimi kovojama prieš ugnį. Taip pat kaip nuodais - prieš nuodus. Tačiau visada išlieka klausimas: kuo baigsis prisilietimas prie ugnies - nedideliu pirštų galų nudegimu ar nepataisomu sveikatos sutrikdymu? Vaikams draudžiama žaisti su degtukais, ir turbūt ne be reikalo. Dirbtinis bandymas sukelti šoką irgi gali nudeginti.
Jei kažkas bando šokiruoti publiką atviroje erdvėje demonstruodamas pasirodymą su raginimu pasikarti, tai tokio bandymo pasekmių beveik neįmanoma prognozuoti. Aš esu vidutinio amžiaus metalo muzikos gerbėjas, todėl man toks bandymas nepadarytų jokio įspūdžio. Būtent jokio - nei teigiamo, nei neigiamo. Tiesiog greitai jį užmirščiau, nes kultūroje yra buvę ir daug geresnių šoko terapijos pavyzdžių.
Tačiau aš esu aš. Paauglys yra paauglys, jis dar tik mokosi žaisti su degtukais. Deja, savižudybių statistika rodo, kad Lietuvoje psichologinė sumaištis yra ne tik paauglių problema. Renginio organizatoriai gali pasakoti, kad pasitelkė ironiją, bet ironija sveika tada, kai ji nukreipta į save, ne į kitus. Nukreipta į kitus, ji greitai virsta arogancija. Bandymas pasakyti, kad jei aš galiu išgerti šiek tiek nuodų, tai išgerk ir tu, irgi yra arogantiškas.