1 nuotr.Pasaulis globalėja - žmonės kraustosi iš vietos į vietą, maišosi kultūros. Briuselio klerkai džiūgauja, kad tai labai teigiamas procesas. Nesmagu jiems tampa tik tada, kai kraustytis ima verslas, veikiantis Europos Sąjungos ribose ir čia mokantis mokesčius. Tuomet net specialūs fondai įsteigiami, kad naudojant jų lėšas būtų galima švelninti globalizacijos padarinius, pavyzdžiui, darbo vietų praradimą.
O problema darosi vis gilesnė.
ES verslininkai - ne kvailiai. Supranta, kad jiems kur kas labiau apsimoka perkelti gamybą ten, kur darbo jėga pigesnė ir mokesčiai mažesni - pavyzdžiui, į trečiojo pasaulio šalis - Indiją, Kiniją ir kt.
Tokiu ne itin etišku, tačiau ekonomiškai efektyviu keliu pasuko jau ne viena stambi ES įmonė.
Azijos tigras šnopuoja Europos Sąjungos ekonomikai į nugarą, tačiau Briuselio klerkai nieko sugalvoti negali, kaip tik globalizacijos padarinių švelninimo fondą.
Žodžiu - jei yra problema, ir pinigų bus. Tik ne jai spręsti, o užtušuoti.
Verslo, žinoma, neužrakinsi, kad jis iš senojo žemyno nepabėgtų. Tik ar tikrai ES politikai yra bejėgiai prieš verslo kraustymąsi į mokesčių rojaus šalis?
Nejau jie atleisti nuo galvojimo, ką daryti, kad ES neprarastų savo galios? Sutikite, kad problemos padarinius šalinti kur kas lengviau nei užkirsti kelią problemai. Tai tas pats, kas žinoti apie artėjantį cunamį, tačiau tik jam praūžus imtis veiksmų.
O galvoti reikia jau dabar. Galvoti, kaip mes galėtume išlaikyti savo pramonę, darbo vietas sudėtingomis konkurencinėmis sąlygomis. Kitaip ne tik Lietuvos, bet ir visos ES ekonomika taps paremta tik vartojimu, o ne gamyba.
