Nebeįsivaizduojame gyvenimo be reklamos. Ji yra visur: nuo viešos erdvės iki pačios asmeniškiausios. Iš visų pusių atakuoja nuolatiniai raginimai pirkti, įsigyti, žadama greita ir pigi laimė.
Turbūt prie to tiek pripratome, kad tai jau tapo mūsų gyvenimo fonu, kaip nuolat įjungtas radijo taškas sovietmečiu, kurio atsisakyti tiesiog nėra galimybės.
Štai net ir vienoje kavinėje užėjusi į tualetą, ant durų priešais radau skelbimą, jog tai pati tinkamiausia vieta norintiems pasireklamuoti. Tiesiog pats tinkamiausias laikas ir būdas, nes atlikdamas gamtinius reikalus klientas visą savo dėmesį sutelks į priešais jį ant durų kabančią reklamą.
„Nemyliu reklamos“, „Tuoj išprotėsiu nuo reklamos“, „Reklamos gauti nepageidauju“, - tokius lipdukus galima užsiklijuoti ir ant savo pašto dėžutės. Tai padarius, anot lipdukus pardavinėjančios įmonės, reklamos platintojai paliks jūsų pašto dėžutę ramybėje. Deja.
„Vakaro žinių“ tyrimas įrodė, jog tokie pažadai tėra tik dar viena skambi reklama, nes skrajučių ir lankstinukų dėl tokio lipduko tikrai nesumažėja.
Gali netgi pasirodyti, kad užklijuotas lapelis lyg magnetas traukia skrajutes.
O kur tą šlamštą paskui dėt? Tik išmesti į šiukšlių dėžę ir taip prisidėti prie bereikalingo gamtos išteklių naudojimo arba geriausiu atveju panaudoti jį kad ir ten, kur „pati tinkamiausia vieta pasireklamuoti“.
