Nors politikai dažnai garsėja nestandartiniais problemų sprendimų būdais, kurie sukelia piliečiams abejonių, tačiau kai kada klerkų užmojai paprasčiausiai prasilenkia su logika. Kaip kad įvyko Alytuje, kai miesto tarybos nariai nusprendė sau pasididinti algas už alinantį nosies krapštymą prie stalo, kuris oficialiai vadinamas posėdžiavimu.

Gal niekas į tai ir nekreiptų dėmesio, jei bibliotekose netrūktų knygų, šeimų pajamos leistų šioms planuotis vasaros atostogas užsienio kurorte, o valdininkai kas dieną neprimintų solidarumo veržiant diržus iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Akivaizdu, kad Alytuje solidarumo principas valdiškoms piniginėms negalioja. Tačiau tarybos nariams nė motais ir tai, kad dalis miesto lėšų pradingo „Snoro” banke ir šiems teks gerai pasukti galvas, kuo kamšyti tą trūkumą. Tačiau valdininkai pirmiausia užsikimšo savo kišenes. Juk artėja šventės, artimuosius reikia pagerbti dovanomis, ant stalo padėti ypatingų vaišių ir butelį brangaus šampano. Neliks nuskriausti ir miesto gyventojai. Valdininkai greičiausiai juos apdovanos brangiausiomis - dvasinėmis - dovanomis: kalėdiniu koncertu, naujomis girliandomis miesto eglei papuošti ir pažadais, kad krizė tikrai kada nors baigsis. Sąžinės krizė.