Klausantis politikų kalbų dažnai atrodo lyg mes gyventume skirtinguose pasauliuose. Jie sau, mes - sau. Šie skirtingi pasauliai susipina tik prieš rinkimus, kai politikierius supranta: norėdamas likti savo pasaulyje, turi nusileisti pas paprastą žmogelį. Trumpai pažiūrėti, kaip tas gyvena, ir pažadėti artimiausiu metu jį perkelti į savo pasaulėlį...
Štai ruošiantis rinkimams vyrai ir moterys važinėja per miestelius ir kalbasi su jų gyventojais. Taip, kurie dar į užsienį neišlėkė. Drąsesnis netgi į duris pasibeldžia, nosį į ankštą kambarėlį įkiša. Batų nenusiauna, nes neva šeimininkė primygtinai prašo... Štai prisėdęs minutei klausosi, kad kainos kyla, kad pensija maža, vaistams ne kiekvieną mėnesį užtenka, šildymas pabrango, vaikai toli, bet bent uždirba padoriai... Tas politikas tik galva linkčioja protingą žvilgsnį nutaisęs, o iš tikrųjų mąsto sau: „Mersą pasistačiau prie sūpynių, kad tik tie mažvaikiai šonų nenubraižytų. Kaip čia greičiau iš šito užkampio išvažiuoti, patys kamščiai bus į Vilnių...“ Nei jam kainos, nei jam pensijos galvoje. Ne iš vidutinio atlyginimo juk gyvena.
Jiems viskas atrodo daug paprasčiau - juk įstatymuose gražiai mintis suraito. Tikriausiai politikams netgi keista, kad žmonės dar būna nepatenkinti. Juk jų pasaulyje gyvenimas gerėja, maždaug taip: „Ko žmonės pyksta? Patys pagal gražiai parašytą tekstą nemokame gyventi. Stengtis reikia labiau. Štai, pavyzdžiui, sukūrėm e.sveikatą, stengėmės, milijonų negailėjom. Juk žmonių patogumui, kad šleivarankių medikų rašto skaityti nereikėtų, darėm. Kodėl gydytojai nesinaudoja? Stringa, lūžta? Čia naudotis nemoka, kantrybės neugdo. Gal po dešimt metų trunkančių studijų dar metelius kitus prie kompiuterio vertėtų pasėdėti?
Mokytojai nepatenkinti? Mažai uždirba? Klasės perpildytos? Džiaugtųsi, kad darbo yra! Atostogos visą vasarą apmokamos. Mokymo programos suruoštos, mokyklos šildomos - ko dar norėt? Be to, ir korepetitorium niekas nedraudžia savo mokiniui pabūti - vis vienas kitas euras į kišenę. Neapmokestintas!
Sakot liaudis emigruoja? Ne emigruoja - o keliauja. Jei keliauja, vadinasi, pinigo turi. Lėktuvo bilietai nepigiai kainuoja. Išeina, kad iš gero gyvenimo emigruoja, o jūs vis kalbat, kad atvirkščiai. Ech, nedėkingieji...“