Vykstant rinkimų kampanijai į Monologų klubą (juk teksto skaitymą iš lapelio tuščioje salėje diskusijomis nepavadinsi), kuris kažkodėl pravardžiuojamas „Europos Parlamentu“, politikai-balotirantai rinkėjus tradiciškai užlieja melo upėmis ir demagogijos purslais. Maža to, kad galėtų šį melą kuo plačiau paskleisti, jie reklamų agentūroms apmoka pačių rinkėjų pinigais.
Vieni pasakoja, kad ten, Briuselyje, padarys Lietuvą „atvira ir klestinčia“, kiti gieda apie tai, jog „suvienodins atlyginimus“ ar net įves „bazinį pajamų dydį“, t.y. visiems pinigus dalins dykai, treti tiesiog kliedi („Tikime Europa“), tarsi tam būtinai reikėtų išvažiuoti į Briuselį - matyt, Lietuvoje niekuo tikėti neįmanoma...
Visi jie meluoja. Jie ten važiuoja pasiimti didelių pinigų, kuriuos iš tikrųjų dalija už dyką. Bet ne visiems, o tik tiems, kuriuos jūs išrinksite. Jeigu balotirantai būtų sąžiningi, jų programose būtų tik trys žodžiai: „važiuoju pasiimti pinigų“.
Netgi jeigu tarp tų 11-os atsirastų koks naivuolis, kuris iš tikrųjų tiki savųjų greitosiomis sukurpta „programa“, jis negalėtų nieko padaryti. Nes pirmiausia EP neturi įstatymų leidybos iniciatyvos, o gali tik svarstyi Europos komisarų parengtus teisės aktus. Be to, tam naivuoliui draudžiama atstovauti nacionaliniams savo valstybės interesams.
Todėl einantiems balsuoti patarčiau rinkti tik tokius žmones, kurie anksčiau kuo nors nusipelnė Lietuvai. Kad bent jau senatvėje gerai pagyventų ir pailsėtų. Jeigu vis dar įsivaizduojate, kad kažkas ten „važiuoja dirbti“, tai komentaruose po straipsniu man nurodykite bent vieną „dirbusį“ ir ką nors ten „nuveikusį“. Nebūtinai mūsiškį... Iškart pranešu, kad perskaitytų monologų kiekio nelaikau darbu, kaip ir sėdėjimo pustuštėje salėje, „balsuojant“ už beprasmiškas direktyvas apie „žmogaus teises“ ar badą Afrikoje...
Bet yra ir gera naujiena: tie 11, kuriuos greitai išsiųsime į Briuselį, niekaip negali paveikti mūsų gyvenimų. Mes jiems tiesiog nuperkame bilietą į prabangų pliažą.