Valdžios atstovai deklaruoja dėl žmonių atliekantys didžiulius darbus, o paprasčiausioms pirštinėms ar šiukšlių maišams eiliniams Lietuvos piliečiams, atliekantiems visuomenei naudingus darbus, negali parūpinti lėšų.
Nors parlamentarai net už tokius daiktus kaip trintukai ar pieštukai gauna pinigus, patys apie paprastų žmonių paprastus poreikius nepagalvoja. Tad ir sukasi kiekvienas kaip išmano. Būna ir taip, kad socialines vos poros šimtų litų pašalpas gaunantys žmonės į paskirtą darbo vietą nešasi savo pirštines, maišus šiukšlėms, kastuvus ir panašius daiktus.
Sistemos, kontroliuojančios socialinę pašalpą gaunančių asmenų prievolę atidirbti valstybei tam tikras valandas taip pat nėra. O kadangi pernelyg dideliu noru viešuosius darbus atlikti pašalpas gaunantieji netrykšta, tai ir jie panaudoja esamą situaciją savo naudai. Kai kurie jų darbo vietoje iš viso nepasirodo, kiti po kelių valandų dingsta kaip į vandenį, o gudresni kartais ir buteliu seniūnijai už gaunamus pinigėlius atsidėkoja.
Socialines išmokas gaunantiems asmenims atstumai iki paskirtos darbo vietos neretai irgi būna neproporcingai dideli, tad tikėtis kokio nors efektyvumo iš tokios sistemos nėra ko.
Tik dar kartą pasitvirtina posakis, jog kiekvieno pirštai tik į save lenkti.
