1 nuotr.Spustelėjus pirmam rimtesniam šaltukui ar iškritus pirmam sniegui, vairuotojai iš karto prisimena nepakeičiamą burtažodį - „ir vėl žiema kelininkus užklupo netikėtai“. Tarsi užkeikimas ši frazė kartojama ir po kiekvienos šaltuoju metų laiku įvykusios avarijos. Neva smėlio ar druskos barstytuvas eismo įvykio vietoje pasirodė tik po visko.
Kad mūsų kelininkai kartais, o ir visai ne kartais pramiega žiemą, ginčytis negalima. Taip, mūsų keliai būna ir slidūs, ir nenuvalyti. Tačiau negalima visus šunis karti tik ant kelininkų ir tik jiems užkrauti visą atsakomybę dėl eismo saugumo keliuose. Jau seniai įrodyta, kad mūsų pačių saugumu niekas kitas geriau už mus pačius nepasirūpins.
O kad jis mums bent kol kas rūpi kur kas mažiau nei nuolaidos ar akcijos prekybos centruose, įrodo daugybė keliuose įvykstančių nelaimių. Gerai, jei jos dar baigiasi tik metalo suknežinimu ar viena kita mėlyne. Tačiau ne tik lūžta kaulai, bet ir liejasi kraujas bei gęsta gyvybės. Skaičiai gąsdinantys. Per tris pastarojo savaitgalio dienas, gruodžio 2-4 d., šalies keliuose įvyko 31 eismo įvykis, per juos sužeista 40 žmonių, tarp jų penki nepilnamečiai, žuvo trys žmonės.
O kokios dažniausios avarijų priežastys? Pačios paprasčiausios - viršytas saugus greitis, saugaus atstumo nesilaikymas ir elementariausio atidumo stoka. Artėjant šalčiams vasarinių padangų į žiemines pasikeisti nepamirštame, bet niekaip nenorime suprasti, kad žiemą vairuoti reikia visai kitaip nei vasarą. Atrodo, reikia visai nedaug, tik kartu su padangomis pakeisti mąstymą ir kraujo keliuose bus tikrai mažiau.
Kai kas padangas vis dar keičia tik dėl to, kad nenubaustų policija. Tokiems mąstymo pakeitimas vargu ar padės, čia jau reikia keisti smegenis.
