Visi esame vartotojai - šilumos, vandens, patogumų. Dažniausiai rinktis neturime teisės - ką jau davė, už tai ir turime dėkoti. Juk negalime, pavyzdžiui, namie atsisakyti dujų viryklės ir susikurti lauželį arba užvirinti čiaupą, o vandenį kibirais tampyti iš upelio. Teoriškai lyg ir niekas nedraudžia to daryti, bet mokėti už šias paslaugas privalėsime, net jei jomis nesinaudosime. Nes mes esame abonentai. Norime to ar ne.

Įsivaizduokite, jūsų neįleidžia į parduotuvę, nes nesate jos abonentas. Arba moterį išvaro iš gimdymo namų, nes ši savo laiku nesusimokėjo abonentinio mokesčio. O gal jūs negalite įsivaizduoti, nes negimėte, mat žmonės, norėję tapti jūsų tėvais, nebuvo abonentai. Šiandien tai atrodo kvaila. O rytoj? Sakysite, jūs turite teises. Na, turite, tik ar jas kas nors gina? Jokie - žmogaus, vartotojų - teisių gynėjai tokiais niekais neužsiima. Juk mokestį mokate už teisę naudotis, ir tik jūsų reikalas, ar naudojatės.

Matyt, turiu tapti žmogaus teisių gynimo organizacijos abonentu. Garantuoju, kad tada galėsiu jaustis saugi, nes jie išvaduos mane nuo rinkliavų už nieką. Gal žinote, kaip galėčiau sumokėti vieno lito abonentinį mokestį.