Šiais informacinių technologijų laikais dažnai mėgstama sakyti, jog, jeigu tavęs nėra internete, tavęs nėra visai. Tačiau gyvenantys Lietuvoje šį posakį turėtų kardinaliai pakeisti. Mūsų tautiečiams geriausiai tiktų pasakymas „Jeigu tavęs nėra Seime, tai tavęs nėra visai“. Mat tik sėdintys (teoriškai dirbantys) ten gali tikėtis ir svajoti apie gražų gyvenimą bei orią senatvę. Puikus atlyginimas, neskausmingos darbo valandos, egzotinės komandiruotės, nepelnytos privilegijos ir pretenzijos į rentas - taip atrodo Seimo narių pečius slegiantis gyvenimas. O tuo metu eilinis mirtingasis braukia jau išdžiūvusias ašaras dėl kosminių mokesčių, nematomų algų ir neegzistuojančių pensijų. Vargu, ar tai galima pavadinti gyvenimu, galbūt tik egzistavimu.
Tačiau paprasto žmogelio išlikimo dugnas, ar valdžios atstovų akiplėšiškumo lubos, pasirodo, dar nepasiektos. Neverta eiti į gatves, mušti sau į krūtinę ir graudžiai prašyti valdininkų, kad, pavyzdžiui, padidintų pensijas. Ne kartą girdėta, jog pinigų nėra, tad, gerbiamieji, susiveržkite diržus ir laukite geresnių laikų, kurie, be abejonės, pas jus neateis. Geresnių laikų nusipelnė tik tikrai jų stokojantys - seimūnai. Jiems verkiant dar reikėtų ir rentų, nes iš kelių gaunamų tūkstančių algos ateičiai tikrai neprisitaupysi.
Tačiau išeitis abiem pusėms yra. Jeigu Seimo nariui užtenka fantazijos (apie drąsą žiūrėti skurstančiam žmogeliui į akis jau nebekalbama) prašyti rentos, užteks jos ir darbuojantis su plunksna. Knygos pavadinimas galėtų būti „Kaip išlikti už 24 eurų našlės pensiją?“ Prirašai visokių būtų ir nebūtų dalykų ir gali sakyti, jog pagerinai žmonių gyvenimą. Taigi eilinis mirtingasis jau „žino“, kaip iš oro gyventi oriai. Na, o Seimo narys už numestą gelbėjimosi ratą tautai turi būti paskatintas, paglostytas. Tam puikiai tiktų renta, tiesa, ne iš oro, o pinigine forma.