Kartais skaitau ir savo akimis netikiu, kad vis dar yra senolių, iškilmingai įteikiančių visas savo santaupas sukčiams, į finansines piramides investuojančių buhalterių ar už užsieniečių generolų ištekėti ketinančių ponių. Kaip kunigai per mišias pareigūnai kartoja tą patį pamokslą netikėti neaiškiais veikėjais, tačiau jų žodžių niekas negirdi. Iš vienos pusės - kaip čia dabar žinosi, ar tikras „mentas“ kalba, o gal pats kalbėtojas - suktas?
Visgi, kad ir kiek tokius naivuolius meiliai kvaileliais vadintumėm, ar galime žmogų kaltinti už tai, kad jis nori gyventi geriau. Kaip to siekia - jau kitas klausimas. Vieni dieną naktį dirba, kiti kiekvieną centą taupo, treti loterijos bilietus perka, na, yra tokių, kurie savo santaupas patiki aferistams. Ir yra mūsų seneliai. Kad ir kaip baisiai beskambėtų, bet tie, kurie vos sukrapšto eurų vaistams, prausiasi šaltame vandenyje, o mėsos valgo tik per šventes, iškrato visas pagalves ir sukčiams įteikia tūkstančius eurų. Kad tik sesers buvusio vyro anūko žmonos pusbroliui blogai nesibaigtų. Lyg ir blogai daro, norėdamas išsukti neaišku ką, nuo neaišku kokios bausmės. Iš kitos pusės - ar blogas žmogus taip pasielgtų? Ar atiduotų viską, ką užgyveno?
Tas naivumas būdingas ne tik kalbant apie nešvarius reikalus. Štai sekmadienį vėl rinksimės prie balsadėžių. Daugelis neslepia savo vilčių, svajonių, jog gyvenimas gerės, algos kils, mokesčiai mažės, žodžiu, net oras bus užsakytas pageidaujamas. Neabejoju, kad ir kaip pasibaigtų rinkimai, nusivylusių bus toks pats skaičius, kaip tikėjusių. Mat niekaip neįprantame ne žodžių klausytis, o vertinti realius darbus. Mąstyti kritiškai. Kaip kitaip paaiškinti, jog po kiekvienų rinkimų stebimės, ką išsirinkome?
P.S. Skubu pasitaisyti. Naivumas būdingas politikai, todėl kad ji - dar koks nešvarus reikalas!