Įtariu, kad profesionalų Vyriausybė ir pati nenutuokė, kokią maišalynę užvirs staiga nusprendę akimirksniu išblaivinti Tautą. Ne toks tai lengvas procesas. Pasirodo naujus alkoholio draudimus, įsigaliojusius sausio 1-ąją, ne taip jau lengva įgyvendinti, kaip apie juos kalbėti kiekvienai progai pasitaikius.
Dažnas tautietis jau susidūrė su situacija, kai perkant vyną prie vakarienės teko išpurtyti dokumentų skyrelį, ieškant asmens dokumento, o turbūt buvo ir tokių, kurie po 20 val. parduotuvėje iš kasininkės išgirdę, kad alaus pardavimo laikas šiandien jau baigėsi, kaip reikiant nustėro.
Tai tik smulkmenos, palyginti su tuo, ką užsienis galvoja apie mus, kai taprtautinėse žiniose transliuojami vaizdai, kaip iš užsienio leidinių Lietuvoje plėšomi puslapiai su alkoholio reklamomis, paliekant raštelį, kad tokia dabar įstatymų tvarka. Nors stambūs šių reklamų užsakovai moka pinigus, tikėdamiesi, kad reklama pasieks skaitytojus. Ko gero, laiko klausimas, kada teks Lietuvai už tai atsakyti teismuose. O iki tol visą pyktį turės sugerti tiekėjai, pardavėjai, padavėjai.
Pastarieji jau dabar nežino, kaip reaguoti į užsakymus restorane, svečiams nusprendus pasivaišinti šampanu, kuris nuo šiol negali būti patiekiamas pagal etiketą - butelyje. Įstatymo leidėjas sako - pilkite į grafinus. Tik ar klientas norės mokėti už šampaną, kuris grafine virto gaiva ir verčia jaustis nusikaltėliu, beviltišku alkoholiku.
Ponai politikai, ar tai šie žmonės, geriantys šampaną restorane ir prabangius gėrimus užsakantys, yra didžiausia šalies gėda ir prakeiksmas? Juk iki šiol parduotuvių lentynose puikuojasi „babatukai“, alaus ir vyno bambaliai, ir vaikiško šampano buteliai, kuriuos uždrausti kažkodėl pritrūko ryžto.