1 nuotr.O tai didelę naujieną sužinojome - vos ne kas antras to paties gamintojo maisto produktas, pirktas Vokietijoje ir Lietuvoje, skiriasi. Tų ištirtų produktų dažnas skaitantis etiketes net neperka. Žmonės pyksta, esą kokybės inspektoriams tirti skirtumus pradėti reikėjo ne nuo nutelų ir čipsų, o produktų, be kurių paprastai neišsiverčiame.
Kad prekės Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi, išgirdome ne dabar. Tą žinią daugiau nei prieš dvidešimt metų parvežė „furistai“ kartu su lauktuvėmis žmonoms. Pabandžiusios skalbti drabužius Vokietijos prekybos centruose pirktais arielais, persiliais, moterys į mūsiškius žiūrėti nebenori. Tas pats apie kavą. Atsidarai ten pirktą kavos pakelį - namai užkvimpa, o užsiplikęs to paties pavadinimo pas mus pirktos nesupranti, ar skrudintų avižų, ar kavos pupelių mišinį ragauji.
Mamos seniai kalba, kad skiriasi iš Vokietijos parvežtų mišinukų mažyliams kokybė, skonis. Pasidejuoja jos savo forumuose, tuo ir baigiasi. Kokybės tyrėjų tokios naujienos nepasiekia. O jei ir pasiektų, kas pasikeistų?
Ne kokiai tarnybai kalbėti reikia, o valstybės vadovams, mūsų pasiuntiniams Briuselyje rėkte rėkti, kad mus diskriminuoja. Tyli jie uodegas pabrukę ir džiaugiasi didelius atlyginimus gaudami. Ir nerausta, kad jų Tėvynė trečiarūše laikoma. Kalbama, kad užsieniečiai net buities prietaisus gamina Vakarams, Rytams ir Afrikai. Jokia naujiena, avalynę, ir tą dažnas renkasi Vokietijoje. Kaina ta pati. Kas nuvažiuoti negali, bando pirkti internetu iš tenykščių pardavėjų. O ir tie mus rūšiuoja. Keliant išsirinktą prekę į pirkinių krepšelį neretai iššoka užrašas: „Siuntėjo į jūsų šalį nėra“. Va, jums ir lygiateisė Sąjunga!
