Atrodo, kad kalbant apie situaciją Lietuvoje labiausiai tinkantis apibūdinimas būtų „nėra tvarkos“. Ir tai pasakytina apie visas mūsų brangios šalies sritis. Juk čia ir mokesčiai, ir kainos, remiančios dangų, ir vos pro mikroskopą įžiūrimi atlyginimai, čia griaunama tai, ką reikėtų išsaugoti, o statoma tai, kas nereikalinga ir neatlieka jokios funkcijos. Įvairiausių pavyzdžių dar būtų galima rasti kiekviename žingsnyje. Apmaudu, bet eilinis „mirtingasis“ nieko negali pakeisti, tik iš paskutiniųjų gyventi pagal iš aukščiau diktuojamas taisykles.
Tačiau blogiausia, kai netvarka vyrauja ir medicinoje, sveikatos apsaugos sistemoje. Juk visi puikiai žino, kad sveikata - brangiausias turtas, jos ir prabangiausioje pasaulio parduotuvėje nenusipirksi. Tačiau aplink vis tiek vyksta protu nesuvokiami dalykai. Pasirodo, tarp mūsų laisviausiai vaikšto atvira tuberkuliozės forma sergantys žmonės ir sėkmingai tuo „gėriu“ dalijasi su kitais. Bet ir tai dar ne vyšnaitė ant torto. Pasirodo, apie tuos ligoniukus žino gydytojai, bet juos išleidžia tiesiog į gatvę, nes šie atsisako gydytis. O juk per prievartą nelaikysi, tuoj šauks, kad pažeidžiamos jų teisės. Pastarųjų žodžių galia šiandien ne vienas naudojasi. Tačiau palaukite, o kur tada yra sveikųjų teisės? Ar jie neturi teisės troleibuse neatsisėsti šalia tuberkulioze sergančio piliečio?
Negali būti jokio argumento, kai kalbama apie akivaizdų pakenkimą žmonėms. Tad gal geriau reikėtų mažiau šūkauti, kad pažeidžiamos žmonių teisės, taip tik siekiant atrodyti protingesniems ar demokratiškesniems. Gal geriau iš tikrųjų pajudinti bent mažąjį pirštelį ir labiau ginti bei saugoti žmones. Nes ne visi esame nemirtingi.