Pastaruoju metu Lietuvoje tapo madinga viešai pristatyti institucijų veiklos apžvalgas. Norėtųsi tikėti, kad apžvalgose atspindėta reali situacija be didelių pagražinimų ir viešųjų ryšių kvapo. Tačiau pavarčius daugelį jų ima formuotis vaizdinys, kad didelių problemų nėra, o jas parengusios institucijos su kilusiais sunkumais susidoroja puikiai. Trečiadienį Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas žurnalistams pareiškė, kad po „Snoro“ žlugimo Lietuvos finansų sistema išliko stabili, pasiruošusi atlaikyti galimus burbulus ir grėsmes, o žmonės toliau pasitiki šalies finansų institucijomis. Toks pareiškimas nuskambėjo kitą dieną po „Snoro“ kreditorių susirinkimo. Jame tūkstančiai bankui pinigus patikėjusių ir jų neatgavusių žmonių išgirdo, jog artimiausius kelerius metus susigrąžinti pinigų gali nesitikėti. Lietuvos banko vadovas neužsiminė ir apie tai, kad padėtis stabilizuota mūsų visų pinigais. Valstybė indėlių draudimo fondui paskolino liūto dalį, per tris milijardus litų, biudžetinių lėšų. Kitaip tariant, „Snoro“ indėlininkams solidariai sumokėjo visi mokesčių mokėtojai. Taip pat neužsimenama, kad ir šios lėšos buvo pasiskolintos užsienio kapitalo rinkose augindamos valstybės skolų kuprą. Tiesa, vieno Lietuvos banko pasiekimo nenuginčysi. Apžvalgoje nurodyta, jog Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnas stabiliai auga ir jau pasiekė prieškrizinį lygį. Reikia laukti kitų metų apžvalgos, kurioje gal bus pasidžiaugta, kad ir gyventojų uždarbiai, kurių dalis skiriama banko paslaugoms apmokėti, taip pat pasiekė prieškrizinį lygį.