Ne kartą tenka girdėti pacientų nuoskaudas, kad šie operacijoms priemones turi pirktis patys, nors valstybė jas turi garantuoti. Tačiau ką daryti, kad ta pati valstybė nenuperka reikalingų priemonių tiek, kad visiems užtektų? Pirktis patiems, jei negali laukti dar ilgiau. Šioje situacijoje kalti lieka medikai, nors iš pacientų pinigus „melžia“ ligonių kasos. Tikiu, kad medikams dirbti dar sunkiau, kai šie savotiškai tampa valstybės blogo tvarkymosi įkaitais.
Tačiau norisi pakalbėti apie kitą medalio pusę - apie tai, kad vis daugiau žmonių prireikia operacijų, greitai susidėvi savi sąnariai. Ką mūsų visuomenė daro ne taip, kad savas kūnas netarnauja iki gyvenimo galo? Be jokios abejonės, genetikos nepakeisi, kokius genus paveldėjai, tokius ir turėsi. Vis dėlto, bent jau mano nuomone, piktnaudžiaujantys alkoholiu, rūkalais, kitaip tariant, sąmoningai kenkiantys savo sveikatai žmonės neturėtų būti vienoje eilėje su tais, kurie žalingų įpročių neturi. Su jau buvusiu sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Andriukaičiu teko diskutuoti apie tai, ar už gydymą turėtų papildomai susimokėti akivaizdžiai žalingų įpročių turintys žmonės. Pritarčiau, toks svarstymas visai logiškas.
Keistai atrodo it kaminas rūkantis žmogus, keiksnojantis gydytojus, kad šie nepadaro nieko, kad jis taip nekosėtų.
Pirmiausia, kiek galime, savo sveikata privalome rūpintis patys, kad ir kaip sau sakytume, kad neturime laiko, galime rasti sau tinkantį variantą atiduoti duoklę savo kūnui, kuris mums tarnauja.