Konstitucinis Teismas svarsto, ar per ekonominę krizę teisingai buvo sumažinti prokurorų algų koeficientai. Mat vieniems nurėžta daugiau, kitiems - mažiau. Todėl prokurorai šaukiasi pačios Konstitucijos. Kad grąžintų litus.
Konstitucijos anksčiau šaukėsi teisėjai. Dabar - vėlgi teisininkai. Konstitucinio Teismo išaiškinimu dangstėsi ir Seimo nariai - įstatymų leidėjai. Atkūrę savo sumažintus atlyginimus. Tad ir prokurorams pavyks įrodyti, kad jų atlyginimai buvo sumažinti neteisėtai. Kas išmano įstatymus, tas žino, kaip ir kam pasiskųsti. Tik eiliniai Lietuvos gyventojai, taip pat išgyvenę tą pačią ekonominę krizę, niekam negali skųstis. Nebent Dievui. Nes prie Konstitucinio Teismo vis vien neprisikas. Ir šiaip be teisininkų pagalbos neparašytų net pareiškimo teismui. O teisininkams už tokias paslaugas juk irgi reikia mokėti.
Galima net pagalvoti, kad Lietuvoje ekonominė krizė veikė kažkaip selektyviai. Kaip lietutis iš debesėlio. Vienur smarkiai nulijo, o kitur švietė saulė. Aplijo teisėjus, prokurorus, Seimo narius bei ministrus, o likusių šalies gyventojų pagailėjo. Per krizę paliko sausus. Nė kiek nesušlapusius. Jie jokių algos ar pensijos apkarpymų nepajuto. Apkarpė tik teisėjus, prokurorus beigi seimūnus. Bet juk taip nebuvo. Visi Lietuvoje nukentėjo. Tačiau prie Konstitucinio Teismo grūdasi ir grūdosi toli gražu ne patys skurdžiausieji. Tik teisiškai išprusę, todėl įžūlesni, narsesni. Esą atiduok, kas man priklauso. O po manęs kad ir tvanas.
Konstitucinis Teismas galėtų visuomenei išaiškinti, ar mūsų valstybėje jau įteisinta kastų „santvarka“. Yra aukščiausios kastos - brahmanai, kšatrijai, o likusieji piliečiai yra tokia smulkmė, kad brahmanai ir kšatrijai net vengia prie jų prisiliesti. Apėję tuos prasčiokus ratu, narsiai griebia valstybės biudžetą už gerklės. Ir iškrato jiems priklausančius, visada teisėtus pinigus. O prasčiokai, anot aukščiausiųjų kastų, per kvaili, kad apsigintų. Trūksta teisinės muskulatūros. O ypač kvaili tie, kurie Lietuvos valstybėje dar turi sąžinės. Įsivaizduoja, kad jei į ekonominę krizę įvažiavome solidariai, tai ir išvažiuokime iš jos solidariai. Padėdami patiems silpniausiems. Tačiau Lietuvoje pirmoji sukruto ne žmogaus sąžinė, bet būtent teisinė muskulatūra. Nors kai kurie buvę teisėjai yra pamaloninti 6000-7000 litų siekiančiomis valstybinėmis pensijomis. O ir Seimo nariai per krizę neskurdo. Apsiėjo be maltiečių sriubos.
Prieš Kalėdas visi kviečiami aukoti, dalytis. Su seneliais, pavargėliais ir mažais ligoniukais. Kodėl nesurengus akcijos - neturtėli, paaukok visiems už tave turtingesniems, kurie teisėtai suskubo susigrąžinti nurėžtuosius atlyginimus. Nes kai brahmanų, kšatrijų kastos pritrūksta pilietinės, valstybinės sąžinės - tai irgi liga. Ne fizinė, organinė, bet socialinė. Ir ši liga mūsų visų Lietuvai daug pavojingesnė. Nes ji teisiška. Negali pritaikyti vaistų. Be to, išrinktieji tuoj paaiškins, kad jie labai daug dirba. Visada daugiau nei eiliniai. Gal ir dirba. Bet tiek „pridirba“, kad baigiame išsilakstyti.