Man gėda, kad senoliams taip sunku gyventinuotraukos (43)

2018 balandžio mėn. 15 d. 09:44:44 Perskaitė 3582

Žinote svetimos gėdos jausmą? Tai jausmas, kai nieko nepadarei, bet norisi skradžiai žemę prasmegti, pasislėpti nuo aplinkinių akių dėl kitų žmonių poelgių. Toks jausmas dažnai apima stebint mūsų senolius. Gėda ne dėl jų elgesio, o dėl mūsų valdžios veiksmų jų atžvilgiu.

 

Aš neįsivaizduoju, kaip mūsų seneliai gali išgyventi iš 200 eurų pensijos. O jie išradingi. Matyt, išgyventi sunkūs laikai užgrūdino, išmokė taupyti, skaičiuoti, galvoti. Už šildymą senukai moka ištisus metus, nes žiemą milžiniškoms sąskaitoms pusės pensijos atiduot negali, apeina visas vaistines, nes svarbus kiekvienas nuolaidos centas, o jeigu eina į parduotuvę duonos, tai ir grįžta tik šios pusele nešini. Stebuklas, tačiau anūkui 10 eurų kas mėnesį lieka. Kaip?..

Tai štai žiūrėti į raukšlelėmis išvagotus šių senukų veidus man būna nejauku. Man gėda, kad gyvenimo saulėlydyje jie negali atsipūsti, negali atsipalaiduoti, tiesiog būti ramūs dėl šiandienos. Man gėda, kad senatvė jų sunki. Gėda, kad valdžia verčia juos kovoti už savo pensijas. Tas, kurias jie jau kadaise užsidirbo. Sąžiningai. Kodėl senoliai turi eiti su ištiesta ranka prie Seimo? Kodėl turi žemintis ir prašyti to, kas jiems teisėtai priklauso? Tai dar baisiau, nei neturėti euro piniginėje. Tas pasityčiojimas skaudina labiau, nei ligos. Jausmas, kai esi užmirštas, nereikalingas. Laimingi užauginę gerus vaikus, turintys mylinčių anūkų. O jeigu gyvenime pasisekė mažiau? Kaip susitaikyti su abejingumu?

Sunku matyti, kai po sostinės centrą vaikšto besišypsantys užsieniečių senjorai. Prisipažįstu, pavydu. Nes dažnas mūsų senelis negali sau leisti puodelio kavos geroje kavinėje ar bilieto į teatrą. Dėl to man labai gėda. Abejoju, kad valdžia kada nors Jūsų už tai atsiprašys. Bet atleiskit jiems - jie nežino, ką daro.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net