Mūsų šalies įstatymų leidėjai prieš porą metų kirto iš peties - nusprendė, kad sunkius nusikaltimus padarę nedorėliai persiauklėti gali ir laisvėje. Geresnio edukacinio metodo nė nesugalvosi. Tegul plėšikai, žagintojai ir kiti piktadariai belangėje nepampsta už mokesčių mokėtojų pinigus, o lieka laisvėje ir duonai užsidirba patys!
Tik įsivaizduokite: eilinio nuosprendžio besiklausantis recidyvistas minčių labirintais jau skuba link pataisos namų, svajoja, kaip peržengs antraisiais namais tapusios kameros slenkstį. Ten juk laukia seni draugai, ten nekainuoja nei stogas virš galvos, nei maistas. Ir staiga - tik šast! Realybėn nubloškia rūstus teismo nuosprendis, skelbiantis, kad etatinis įstatymų laužytojas paliekamas laisvėje. Nuteistasis iš sielvarto apsipila ašaromis, bando pulti į kojas teisėjai ir prašytis pasiunčiamas į pataisos namus, bet... atsimuša į gyvą konvojaus pareigūnų sieną ir bejėgiškai stebi, kaip jo viltis pakliūti už grotų sklaidosi lyg miražas. Tačiau viltis, kaip žinoma, miršta paskutinė. Todėl lygtine bausme nubaustas veikėjas vėl imasi to, ką geriausiai moka, - nusikaltimų. Kaip kitaip jam išgyventi laisvėje?
Jau jis tai tikrai iš Lietuvos nebėgs lenkti nugaros į užsienį, kaip dažnas tautietis, baigęs kelis aukštuosius. Per žemas lygis didelį kriminalinį bagažą turinčiam recidyvistui, be to, kaip sako, nepatriotiška. Laimei, ir mūsų valdantieji jau atkreipė dėmesį į šią opią problemą, nuodijančią gyvenimą nusikaltėliams su stažu. Jau registruotas projektas, kurį įgyvendinus teismas nebeturės galimybės palikti laisvėje žmogaus, į teisiamųjų suolą patekusio dėl įvykdyto sunkaus nusikaltimo. Gal kryptingai į belangę besiveržiantys nusikaltėliai pagaliau nebebus baudžiami laisve, o, juos izoliavus, galės atsipūsti ir visuomenė?