Šį savaitgalį didžioji dalis lietuvių stipriai pasikeis. Nors ir nesulaukėme pavasariškos šilumos, rūškanuose veiduose spindės šypsenos, o formalius rankos paspaudimus keis šiltas apsikabinimas. Miestų gatvės ištuštės, vieni trauks namo prie židinio, kiti pas močiutę į kaimą, kur susirinkę giminės prie šventinio stalo išsiaiškins, kieno margutis kiečiausias.
Per šv. Velykas visada prisimenu vaikystę. Senelių namuose susirinkdavo nors ir nelabai gausus, bet pačių artimiausių man žmonių būrys.
Draugiškai padengus velykinį stalą, močiutė sukalbėdavo maldą, ir visi paragaudavome ryte Bažnyčioje pašventinto kiaušinio. Vaišindavomės gal ir paprastu, bet pačiu skaniausiu kada nors ragautu maistu. Ramybė - taip vienu žodžiu apibūdinčiau tą akimirką. Ramu, kad visi kartu, ramu, kad visi sveiki. Gaila, kad tokių akimirkų šiandien turiu vis mažiau.
Visgi pasidžiaugti galime ir tuo, kad į gimtuosius namus grįš ir geresnio gyvenimo užsienyje ieškantys žmonės. Aplankys artimuosius ir draugus, galbūt neseniai sutiktus ar nepiktybiškai, bet dėl gyvenimo vargų truputį primirštus. Pasimels už tuos, kurie iš gyvenimo jau išėjo.
Visus „Vakaro žinių“ skaitytojus sveikinu su šv. Velykomis ir linkiu Jums gražaus šventinio stalo bei širdį šildančios ramybės.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
