2011-ųjų pabaigoje buvęs Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius džiūgavo, jog Lietuva pirmauja Europoje pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą. Esą negalime sustoti ir turime kuo sparčiau įsisavinti ES lėšas, kad gyventi taptų patogiau ir lengviau.
Šalies savivaldybės ir nesustojo, įsisavino kaip mokėjo ir galėjo, nesvarbu, kad 10-15 procentų vykdomo projekto vertės turėjo padengti pačios. Viskas būtų gerai, jei trūkstamų pinigų nereikėtų ieškoti banko kišenėje, o paskui skolos grąžinti su nemenkomis palūkanomis. Viskas būtų gerai, jei savivaldybės, įvertinusios miesto situaciją ir galimybes, imtųsi tik būtiniausių projektų. Tačiau anaiptol, imtasi daug ir įvairiausių, o to pasekmė - paskendimas skolose iki ausų. Savo ruožtu kai kurių savivaldybių darbuotojams buvo pasiūlyta eiti nemokamų atostogų. Štai tokia politika.
Gyventi gerai ir be problemų nori visi, tačiau eilinis pilietis neperka mersedeso, jei neturi tam pinigų, o jei nusiperka į skolą, tai sąžiningai ją atiduoda ir tik vėliau galvoja apie naują pirkinį. Tačiau savivaldybėms galioja kiti standartai ir taisyklės. Juk visada galima rasti argumentų, pavyzdžiui, kad kitos Europos valstybės labiau prasiskolinusios už mus. Nejau lenktynės, kas daugiau prasiskolins, tapo mada?
