Kūdikėlis, vardu Litas

Ar atsimenat, kaip džiaugėmės, kai po ilgo ir kankinančio pusamžinio nėštumo antrusyk MUMS gimė kūdikėlis Litas? Kiek (ne)garbingų (atseit, vyriškos kilmės ar lyties) žmogeliūkščių pretendavo į tėvystę! Ir tik motina buvo viena - Lietuva.

Motina ir liko motina. Geresnė blogesnė, bet tikra. Gal šiek tiek neturtinga ir sunkiai besiverčianti, bet mylinti savo vaiką. Tačiau tie sumauti Lito tėvai (tikriau - apsimetėliai ir apsišaukėliai) - kaip dažnai pasitaiko ir žmonių gyvenime - ima ir bando išvyti valkatauti dar dorai nė iš vystyklų neiššokusį kūdikėlį. Mat, senatvinis marazmas (nors dvidešimt ketverių metų ne tik kad valstybės, bet netgi žmonių gyvenime senatve nepavadinsi) yra bjauri liga. Senatviniu marazmu, anot išmanančių šituos dalykus daktarų, visai paprasta susirgti ir žiloje jaunystėje. Sakykim, pamatai gražią mergą ir įsimyli iki pačių ilgiausių savo asilo ausų. Visai nesvarbu, kad ta merga į tave jokio dėmesio nekreipia - tai mergai svarbu, kad tu būtum dosnus, kad tu atidarytum savo - tegu ir nelabai storą - piniginę (kartais ir ji numeta tau vieną kitą „struktūrinį fondą“, bet tiktai tam, kad tu dar giliau įlįstum jai į užpakalį), svarbu, kad tu taptum jai paklusnus, tiesiog vergas. Taip atsitiko ir su mūsų kūdikėlio Lito tėvais, patėviais ir įtėviais, kai jie pamatė Vakarų žydrumoj besimaudančią gražuolę panelę (ar panelį) Evropą. Metė šitie socialiai asocialūs cinikai šalin Kūdikėlį ir puolė visom keturiom (kitaip vaikščioti jie jau nemoka - atprato besėdėdami limuzinuose) į nepadoriai Briuselio lange demonstruojančios savo iškilumus ir apvalumus panelės Evropos glėbį - tavo euro krūtinę įsimylėjome iš pirmo žvilgsnio (ak, ko tik neįsimyli, kai nukvanki - žinau iš nuosavos žmogiškos, bet ne politinės patirties).

Besirūpintukai

Tačiau dar yra Lietuvoje PILIEČIŲ, kurie - nors jiems iki Lito tėvų ir labai toli - briuselmerge nelabai žavisi, o pusnašlaitį Litą, - jei ne dievina, - tai bent jau dorai myli. Ir, žinoma, bando ginti. Tačiau TAI nėra labai paprasta ir lengva. Politine paleistuvyste ir pasisvetimapinigavimu (tai tas pats senatvinis marazmas, tik kitoj rankoj) serga daug aukštuose krėsluose bebezdančių valdžiukų, kurie pažadus savo rinkėjams yra kuo seniausiai iškeitę į gyvenimą pagal formulę „kad MAN būtų gerai ir už tai man nieko nebūtų“. Lito „fanai“ sako, kad Tauta referendumu galėtų nuspręsti - kaip, kas ir už ką. Briuselmergiai - viską jau pasakėme, kai pabučiavome Evropai po vakarine suknele. Pirmadienį turėtų paaiškėti, ar Vyriausiojo rinkiminio Olimpo Dzeusas (Dzeusas - lietuviškai Zenonas) nuolankiai teiksis leisti vykti dvikovai tarp Lito ir Evro, ar nenuolankiai neleis. Beveik girdžiu griausmingą balsą nuo Olimpo kalno: neleisiu, nes TAI prieštarauja... nežinau kam, bet prieštarauja. (Jei netyčia apsirikčiau ir leidimas „dvikovai“ būtų duotas, tai... rinkimų dieną dėl tvarkos kiekvienoj rinkimų urnoj turėtų lindėti bent po tris nepriklausomus stebėtojus; tik dėl tvarkos, o visai ne dėl nepasitikėjimo briuselmergiais - išdavikais ir kolaborantais Lietuvoje pasitikima nuo amžių amžinųjų.)

Valia - tik ar gera?

Politikai (tie, kurie įsimylėję, bet ne TAI ir ne TĄ) jau seniai įvedinėja, atsivedinėja, glamonėja ir jaukinasi eurą. Va, pirmą šios savaitės dieną Vyriausybė patvirtino (ar pasitvirtino) Geros valios memorandumą. Kas tai per žvėris (ar gyvulys), niekas dorai nežino, bet... jame šalies verslininkai (ar verslautojai) turės - kone pridėję ranką prie širdies (vadinasi, piniginės) iškilmingai pasižadėti: nesukčiausime nustatinėdami kainas eurais. Jetau, jetau - kiek Tauta pažadų esti girdėjusi; dar ir ne tokių; dar ir ne ant tokių piniginių rankos buvo dedamos; dar ir ne taip, ir ne tokiais mažiukais kumščiukais dievagojantis, - kad būsiu geras - krūtinės buvo laužomos. Kiek yra būta parašų ir pasižadėjimų, bet... jei tik „interesams“ nėra naudinga - visi susitarimai metami į šiukšlių dėžę. Gera valia mes balsuojam. Gera valia mes mokam mokesčius. Gera valia mes stovėjom prie bokštų, televizijų ir seimų. Gera valia mes kone dešimtmetį šėrėme vabalus bunkeriuose. Gera valia mes „užkariavome“ sibirus. Bet - paklausykit - ar šiandien Gera valia galim būt sotūs? Ne lašiniais, o teisybe ir teisingumu. Tad jokie Geros valios niekodarumai niekam nepadės. Reikia ne tik Geros valios, bet ir Tautos valios.

Vietoj pasigalvojimo

Protingi žmonės yra nesyk sakę, kad savi pinigai (ar valstybėj, ar šeimoj) yra kaip kraujas. Jei jų neteksim, vadinasi, persipjovėm venas. Ir amen.