Lietuvoje moterims kalte kalama, kad turėtų pagimdyti bent po tris vaikučius. Kad Lietuva demografiškai nesusitrauktų. Taip pat kalte kalama, kad moteris turi būti aktyvi darbo rinkos dalyvė. Kad jos asmenybė profesiškai „nesusitrauktų“. Taip pat privalo išugdyti Tėvynei patriotiškus, išsilavinusius palikuonis. Na, privalo. Na, pagimdė. Ne du, ne tris. Bent vieną. Bet ir to vieno nėra kur padėti. Valstybė, pasirodo, tik maivėsi. O iš tikrųjų tų vaikų nelaukė. Šūkiai sau, o gyvenimas sau. Darželių skaičius visiškai nepriderintas prie šūkių ir prie vaikų kiekio.
Ar gimstamumas jau kažkoks neprognozuojamas atvejis? Uraganas, škvalas? Papildomi vaikai atsiranda iš miškų kaip maugliai? Juk gimusius registruoja tų pačių savivaldybių civilinės registracijos skyriai. Vadinasi, prieš 4-5 metus galima bent apytikriai prognozuoti, kiek darželiuose prireiks vietų. O kodėl neapskaičiuojama? Nes kai kurios savivaldybės, įskaitant Vilnių ir Kauną, apimtos vasiukiškos gigantomanijos. Joms kažkoks banalus vaikučių darželis nėra gigantiškas statinys. Galintis išgarsinti ne laikiną ir laikiną sostinę iki Niujorko, Paryžiaus ar Šiaurės ašigalio. Tad visiškai nevertas didingo didingų politikuotojų triūso. Verčiau pastatomas „auksinis“ tualetas. Iki Paryžiaus su tokia žinia irgi nenuskriesi, bet Lietuvai to didingo darbo pakaks. Paistoma apie Kongresų ir Parodų rūmus. Ar tiesiog mirtiną būtinybę pasistatyti Gugenheimo muziejų. Išlankstyti skulptūrą-vamzdį. Ar būtinai pagerbti paminklais vos ne kiekvieną gatvės ar aikštės kampą. O vaikučiai palauks. Mamos ir tėveliai ką nors sugalvos patys.
Pasiūlymas laikinos ir nelaikinos sostinių valdžioms, kurioms trūksta kūrybinio įkvėpimo statyti kažkokius banalius darželius. Juolab kai daugelis tokių nuo sovietinių laikų užsilikusių pastatų jau sėkmingai parduoti ir privatizuoti. Statykite po vieną darželį-gigantą-dangoraižį. Surenkite tarptautinį tokio darželio architektūros konkursą. Prisikvieskite pasaulinio lygio architektų. Riekitės, ginčykitės maketų įvertinimo komisijose. Vėliau galėsite girtis, kad Artūro Zuoko valdymo metais Vilniuje iškilo gigantiškas visų sostinės vaikų daržas. Ūgiu pralenkęs visus sostinės pastatus. Tiek esamus, tiek būsimus.
Vilniuje vyrautų urbanistinis maksimalizmas, o Kaune - minimalizmas. Kauniečiai galėtų sėkmingai pratęsti „auksinio“ tualeto architektūrinę patirtį. Sumontuoti vaikučių ugdymo įstaigą iš jūrinių konteinerių.
Tik reikėtų paskubėti, nes tuoj išgarsėsime Žano Žako Ruso pedagogine patirtimi. Atgal į gamtą. Panaudojant visus galimus ir negalimus rakandus. Vaikai bus migdomi tuščiuose darželio virtuvių puoduose, lentynose. Ugdomi priestatuose, palapinėse, pašiūrėse, sandėliukuose. Kolege, gal jums atliko koks nors tuščias puodas? Tik be dangčio. Ir talpus. Paskolinkite mums. Nes dar vieną vaiką priėmėme. Jei dar vieną atves, pritrūksiu lentynų. Manote, vaikams tokios atrakcijos nepatiktų? Dar ir kaip! Ypač tiems, kurie būtų ugdomi ant stogo. Globojami auklyčių alpinisčių. Grupėje „Everestas“.