Jei iš „Snoro” tikrai dingo 3,4 mlrd. litų, kaip tokią sumą pavyko pradanginti nepastebimai!

Išgyvenus 1992-1994 metų finansines audras (kai masiškai bankrutavo bankai ir pražuvo pirmieji indėliai) atrodė, kad Lietuvos bankas, Lietuvos Seimas ir Lietuvos Vyriausybė pradėjo kontroliuoti finansų įstaigas. Niekas nė neabejojo, kad kontrolė yra. Ir abejoti nebuvo pagrindo žinant, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas samdomas už 25 tūkst. litų mėnesio algą! O jo pavaduotojai - už 20 tūkst. kiekvienas!

Bet susidaro įspūdis, kad šiame poste gera alga mokama kaip tik už nieko neveikimą. Kuo labiau neveiki - tuo daugiau naudos. Kam nauda? Įvairaus plauko laikiniesiems administratoriams, bankrutavusių įstaigų turto išpardavėjams bei įsipareigojimų perėmėjams. Kiek milijardų litų dingę Lietuvoje (apie tai šiandien „Vakaro žinių” savaitgalio tema)? Kiek iš to uždirbo ir dar uždirbs likvidatoriai? Kiek turto bus ištraukta į viešumą, o kiek bus įsisavinta šešėliuose?

Gavus iš Seimo, Vyriausybės bei Lietuvos banko teisingus atsakymus į šiuos klausimus taptų aišku, kad bankrotų administravimas - labai pelningas verslas. Manau, beveik prilygstantis prostitucijos ar prekybos narkotikais organizavimui.