1 nuotr.Iš Kazachstano sugrįžo „Misijos Sibiras’18“ dalyviai. Dėmesio jiems skyrė pati Daukanto aikštės šeimininkė. Viena vertus, vadovė gyrė jaunuolius už aukojimąsi dėl savo Tėvynės, kita vertus - bėdojosi dėl Rusijos sprendimo neįsileisti ekspedicijos į Sibirą. Ar šis vaizdelis nekvepia dviveidiškumu?
Nors iš prezidentės niekas nesitiki, jog ji pati tvarkys tremtinių mirties vietas, bet pagal pareigas jai priklausančio indėlio vadovė neįnešė. Nejaugi, net kalbantis dėl anapilin iškeliavusių pagerbimo, tarp Lietuvos ir Rusijos konfliktas užkoduotas? Juk tikrai galima kitaip.
Pažiūrėkime į JAV. Taip, tą pačią JAV, į kurią taip mėgsta komandiruotis mūsų vadovai - grįžę sakosi daug išmokę. Tad ar mūsų vadovė žino, kad pastarosios prezidentas Donaldas Trampas, vadovaujantis Vakarų civilizacijos bastionui, sugebėjo susitarti su, rodos, kitoje galaktikoje gyvenančiu Kim Čen Unu. Primenu, jog Singapūre vykusiame susitikime D.Trampas iškovojo visai Amerikai svarbią pergalę - susitarė su radikaliai priešingų pažiūrų diktatoriumi dėl JAV kariškių, žuvusių Korėjos karo metu, palaikų grąžinimo namo, kurie bus deramai pagerbti. Verta paminėti, kad 1950-1953 m. vykusiame kare galvas padėjo dešimtys tūkstančių Amerikos piliečių. Ir nors sielos skausmo neįmanoma išmatuoti, bet, ko gero, prisiminimai apie Korėjos karą, amerikiečiams sukelia ne ką mažiau skaudžias emocijas, kaip mums žodžiai „tremtis“ ar „Sibiras“. Tad jei Donaldas su Kimu sugebėjo susitarti - kodėl mes negalim to paties padaryti dėl savo didvyrių?
Tikriausiai galima tik turint prezidentą, besivadovaujantį credo - mano valstybė pirmiausia. O štai mūsų politikai, panašu, vadovaujasi moto - pirmausia postas. Taip savo ambicijas iškeldami aukščiau bendro lietuvių intereso. Tada tik belieka nevykusios užsienio politikos spragas išpirkti patriotiškiausiems Lietuvos jaunuoliams įteikiant po stiklainį medaus ir obuolių sulčių.
