Pirmiausia į galvą šauną mintis: „O ko netrūksta Lietuvai?” Jei gatvėje užduotume klausimą praeiviams: „Ko jums trūksta?”, turbūt dauguma net nesusimąstę atsakytų: „Visko!” Čia tas pats, kas paklausti: „Kaip sekasi?” Juk dauguma iš mandagumo ar nenoro kalbėtis nusišypsos, pasakys: „Gerai” ir nupėdins tolyn.

Žinoma, ne visada tai būna tiesa. Tačiau grįžtant prie situacijos Lietuvoje, ar ne per dažnai mes tai girdime? Trūksta darbo, trūksta pinigų, trūksta šypsenų, trūksta...

Sporto padėtis ne geresnė. Nelabai galime pasigirti futbolo stadionais (turbūt tuo girtis išvis negalime), ledo ritulio arenomis, baseinais (na, taip, krepšinio arenomis jau galime girtis).

Žinoma, nėra svarbiausia, kad nedaug jų turime, bet net ir tų pačių būklė nėra nepriekaištinga. Tad, pavyzdžiui, jei norėsite nuvesti vaiką paplaukioti, teks ieškoti artimiausio ežerėlio, nes tinkamo baseino gali tekti pasidairyti jau ir su žiburiu. Skaudu tai, jog dažnai žmonės ten eina ne dėl pramogos, o norėdami išvengti nelaimių, tiesiog išmokti plaukti. Juk skęstančiųjų nemažėja.

Galbūt mūsų šalyje ir visada visko trūksta, bet taip pat visada pas mus lėšos paskirstomos labai jau neprotingai...