Kodėl mūsų šalis įstojo į Europos Sąjungą? Kad pagerėtų gyvenimas, kad laisvai judėtume Šengeno erdvėje, kad taptume lygūs ir vienodai gerai gyvenantys. O gal norėjome realizuoti naivumą? Kažkada vokiečių filosofas Frydrichas Šileris yra pasakęs, kad „lygiateisiškumas yra šventas žmonijos įstatymas”. Galbūt vedami tokios filosofijos ir patikėjome ES pompastika. Ir kurgi ta išsvajotoji lygybė? Esame ES milžinių paunksnėje ir gyvenimo gerėjimo dairomės tik sapnuose. O Lietuvoje kainos kanda skaudžiai, nors pragyvenimo lygis pas mus gana žemas. Rodos, imamasi įvairių projektų, kurie turėtų palengvinti visų paprastų Lietuvos mirtingųjų dalią, tačiau anaiptol taip nėra. Uždarėme Ignalinos elektrinę, rengiamės statyti naują, ir kas iš to, vis tiek už elektrą pigiau nemokėsime. Neseniai prabilta apie skalūnų dujų gavybą, nauda tokia, kad galbūt padidės energetinė nepriklausomybė. Tačiau ar Lietuvos gyventojams atpigs dujos? Štai kur klausimas. Gal geriau pasistengti susitarti su Rusija, ir pigesnių dujų turėti jau šiandien, ne rytoj ar po metų.

Nejaugi visavertis Europos Sąjungos pilietis nenusipelnė gyventi geriau? Teoriškai taip. Bet praktiškai - ne. Tą rodo faktai. Verta priminti, kad ES saldumynų valdžia paragauja, o kas lieka visuomenei - jau filosofinis klausimas.